Polikarpas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Utkeviciute pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 38:
Kaip liudija [[Euzebijus]], šeštaisiais imperatoriaus [[Markas Aurelijus|Marko Aurelijaus]] valdymo metais kilo krikščionių persekiojimas, kurio metu Polikarpas buvo suimtas ir teisiamas. Anot legendos, Polikarpas turėjo galimybę pabėgti, tačiau ja nepasinaudojo. Kartu su keletu kitų krikščionių jis pasitraukė į netoli miesto esančią sodybą. Likus trims dienoms iki mirties, Polikarpas matė regėjimą: liepsnojančią savo pagalvę. Artėjant persekiotojams vyskupas pasitraukęs į kitą vietą, tačiau vergas jį išdavė. Pasitraukti į kitą sodybą Polikarpas nesutikęs. Jis buvo atvestas į stadioną, kuriame jo laukė susirinkusi minia ir [[prokonsulas]] – Romos valdžios atstovas. Prokonsulas neatidavė vyskupo sudraskyti žvėrims, o liepė sudeginti ant laužo. Legenda sako, kad liepsnos apėmė Polikarpo kūną jo nepaliesdamos. Kūnas atrodė esąs iš gryno aukso ar sidabro, sklidęs brangiųjų prieskonių aromatas, kad jį išvystų, praregėję aklieji. Budeliui buvo įsakyta vyskupą nudurti, tačiau iš kairiojo šono ištekėję tiek kraujo, kad jis užgesino ugnį. Pasak Tillemont, tai įvykę [[166]] m., o pasak Basnage, – [[169]] m.
 
Iš Polikarpo raštų yra išlikęs vienas laiškas filipiečiams, kuris buvo skaitomas Mažosios Azijos bažnyčiose. Šiame laiške eretikas [[Markionas]] pavadinamas [[Šėtonas|Šėtono]] sūnumi. Taip pat yra išlikęs oficialus jo kankinystės akto egzempliorius „Šv. Polikarpo kankinystė“.<ref>http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/74693</ref>,<ref>http://www.spauda.lt/bible/saints/polycarp.htm</ref>,<ref>http://www.skrynia.lt/modules.php?name=Downloads&d_op=getit&lid=94</ref>
 
== Šaltiniai ==