Cassini-Huygens: Skirtumas tarp puslapio versijų

| width="140" bgcolor="#F0F0F0" | {{USAv}}, {{EU}}[[ES]]

|-

|-

|-

|-

|-

| width="140" bgcolor="#F0F0F0" | [[1997]]  m. [[spalio 15]] d.

|-

| width="140" bgcolor="#F0F0F0" | [[CapeKanaveralo Canaveralkyšulys]], [[JAV]]

|-

| width="140" bgcolor="#F0F0F0" | raketa-nešėja<br />Titan„Titan IV-B/CentaurCentaur“

|-

|-

|-

|-

'''Cassini-Huygens'''  – [[NASA]], Europos kosmoso agentūros ([[ESA]]) ir [[Italija|Italijos]] kosmoso agentūros ([[ASI]]) paleista [[kosminė stotis]] tirti [[Saturnas|Saturnui]], ir jo palydovams [[Febė (palydovas)|Febei]], [[Titanas (palydovas)|Titanui]] ir [[Enceladas (palydovas)|Enceladui]]. Pavadintas prancūzų [[Astronomas|astronomo]] [[J.Giovanni D.Domenico Cassini]]o ir olandų matematiko, fiziko, astronomo [[C.Christiaan Huygens]]o vardu.

[[Vaizdas:Titansurface-2-hi-1-.jpg|miniatiūra|kairėje|200px|Nuo ''Cassini''„Cassini“ atsiskyręs ''Huygens''„Huygens“ leidžiasi ant [[Titanas (palydovas)|Titano]]]]

[[Vaizdas:Cassini-Huygens launch.jpg|miniatiūra|kairėje|200px|''Cassini„Cassini-Hyugens''Hyugens“ paleidimas]]

''Cassini„Cassini-Huygens''Huygens“ masė yra apie 5600  kg. Pagrindinė dalis  – [[orbitinis modulis]], sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptine [[parabolinė antena]], kitame  – raketiniais varikliais. Elektros energiją tiekia [[Radioizotopinis termoelektrinis generatorius|radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai]].

Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos ''Huygens'' zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, [[Saturno žiedai|Saturno žiedams]], Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno matgnetiniam laukui tyrinėti, bei nuotraukoms daryti.

Erdvėlaivio dalis  – zondas „[[zondas Huygens|zondas „Huygens“]]“ [[2004]] metųm. [[gruodžio 25]] buvo paleistas į Saturno palydovą [[Titanas|Titaną]], ant kurio paviršiaus nusileido [[2005]]  m. [[sausio 14]] d. ir į [[Žemė|Žemę]] atsiuntė šio palydovo paviršiaus nuotraukų ir atmosferos stebėjimo rezultatus.

Saturno palydove Encelade dar [[2005]] metųm. liepą "Cassini"„Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.

Pagal duomenis, gautus iš Kasinio (Cassini)„Cassini“ automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 kilometrųkm skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje.

Dabartinis ([[2008]]  m. 11 mėn.) mokslininkų sumanymas - – pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą (Enceladą), siekiant surasti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių tokių požymių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Dabartinė mokslininkų nuomonė yra ta, kad tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti [[metanas|metaną]] arba jam analogiškas dujas - – būtent jas turėtų sugebėti aptikti "Cassini"„Cassini“.