|
| pastabos =
}}
'''Povilas Plechavičius''' ([[1890]] m. [[vasario 1]] d. [[Židikų valsčius]], [[Mažeikių apskr]]. – [[1973]] m. [[gruodžio 19]] d. Čikagoje) – [[Lietuvos kariuomenė]]s generolas.
== Tėvai ==
Tėvas Ignas Plechavičius (1852–1928) buvo sumanus ūkininkas. Palaidotas [[Ukrinai|Ukrinų kapinėse]]. Povilo motina Konstancija Bukontaitė-Plechavičienė (g. 1862 m.) paveldėjo tėvų ir protėvių bajorų gūžtą Bukončiuose, 1887 metais ištekėjo už Igno Plechavičiaus, kilusio iš [[Padvarėlis|Padvarėlio]] k. ([[Akmenės valsčius]]). Sulaukusi 82 metų, artėjant antrajai bolševikų okupacijai, pasitraukė iš gimtinės; 1949 metais pasiekė [[JAV]] ir apsigyveno pas dukrą Eleną Legeckienę [[Niujorkas|Niujorke]]. Mirė 1959 metais, palaidota šeimos kape Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.
== Biografija ==
P. Plechavičius gimė ūkininkų ir bajorų giminės šeimoje, krikštytas [[Pikelių bažnyčia|Pikelių bažnytėlėje]]. Būsimasis generolas buvo antras gausios šeimos vaikas – jis turėjo penkis brolius ir šešias seseris. Dvi seserys mirė jaunos, du broliai žuvo [[Sibiras|Sibire]], likusieji šeimos nariai įvairiais keliais pateko į [[JAV]].
Pradėjęs mokytis Lietuvoje, [[Maskva|Maskvoje]] 1908 m. baigė gimnaziją, [[1911]] m. komercijos institutą, [[1914]] m. [[Orenburgas|Orenburgo]] kavalerijos karo mokyklą. Rusų armijos kavalerijos dalinyje dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]], o revoliuciniais [[1917]] m. kovojo prieš bolševikus [[Rusija|Rusijos]] pietuose. 1918 metais grįžęs į Lietuvą, apsigyveno [[Žemaitija|Žemaitijoje]] ir suorganizavo žemaičių partizanų rinktinę, kovojusią prieš bolševikus, užėmusius Mažeikius ir [[Telšiai|Telšius]]. Tapo Mažeikių karo komendantu, kovojo su [[bermontininkai]]s, lenkais.
Likvidavus bolševizmo pavojų Žemaitijoje, P. Plechavičiui buvo iškelta byla neva už per daug žiaurų priešų naikinimą. Teisme kaltinimą palaikė [[Seimas|Seimo]] narė socialdemokratė L. Purėnienė. Kai žodis buvo suteiktas kaltinamajam, jis lakoniškai pareiškė: „Gerbiamas Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čia nesėdėtumėte“. Kaltinamasis buvo išteisintas.
1920 metais kovojo su lenkais prie [[Seinai|Seinų]], [[Augustavas|Augustavo]] miškuose, prie [[Varėna|Varėnos]] ir kitur. Už kovas dėl Lietuvos laisvės jis apdovanotas [[Vyčio kryžiaus ordinas|Vyčio kryžiaus ordinu]].
[[1924]] m. P. Plechavičius baigė [[Aukštieji karininkų kursai Kaune|Aukštuosius karininkų kursus Kaune]], 1926 metais – Generalinio štabo akademiją [[Praha|Prahoje]]. Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradėjo [[kapitonas|kapitonu]], baigė [[generolas leitenantas|generolu leitenantu]]. Vadovavo [[1926 metųm. gruodžio 17 d. perversmas|1926 metų gruodžio 17 d. perversmui]] Lietuvoje. Nuo [[1927]] m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininku. [[1929]] m. [[vasario 13]] d. gen. P. Plechavičius prieš savo valią buvo išleistas į atsargą.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, grįžo į Lietuvą. [[1944]] m. vadovavo [[Vietinė rinktinė|Vietinei rinktinei]]. Likvidavus Vietinę rinktinę buvo suimtas ir išvežtas į [[Salaspilis|Salaspilio]] koncentracijos stovyklą, po to – į [[Gdanskas|Dancigą]], [[Klaipėda|Klaipėdą]], o iš ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavičius išvyko į Vokietiją.
1946 m. vasario mėn. sovietai reikalavo, kad britai atiduotų P. Plechavičių kaip karo nusikaltėlį. Britai ignoravo jų parodymus, kad jisai vadovavo sukarintų vienetų panaudojimui prieš žydus ir sovietus partizanus. <ref name="dorrill">{{cite web |url=http://books.google.com/books?id=_bV5ncXNke4C&pg=PA282&dq=Plechavicius&hl=en&sa=X&ei=72ugUImrIZKZqQHMoIDQBA&ved=0CDwQ6AEwBA#v=onepage&q=Plechavicius&f=false|title=Stephen Dorril. M16: Inside the Covert World of Her Majesty's Secret Intelligence Service. |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref> Sovietų slaptosios tarnybos planavo P. Plechavičių pagrobti ir iš Vakarų Vokietijos išvežti į sovietų zoną. Tam buvo užverbuotas buvęs Kauno komendantas [[Juozas Mikuckis]], kuriam buvo pavesta nugirdyti P. Plechavičių ir jį pagrobti. Jam tai nepavyko – nusigerdavo pats Mikuckis.
P. Plechavičius pradėjo bendradarbiauti su [[CŽV]], vietoj kad su [[MI6]]. 1949 m. jo pagalba CŽV paveikė [[Vlikas|VLIK'ą]]. CŽV palengvino jo emigraciją į JAV. <ref name="dorrill">{{cite web |url=http://books.google.com/books?id=_bV5ncXNke4C&pg=PA282&dq=Plechavicius&hl=en&sa=X&ei=72ugUImrIZKZqQHMoIDQBA&ved=0CDwQ6AEwBA#v=onepage&q=Plechavicius&f=false|title=Stephen Dorril. M16: Inside the Covert World of Her Majesty's Secret Intelligence Service. |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref> Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsistojo JAV, kur gyveno jo motina. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos „[[Ramovė]]“ veikla. Gen. P. Plechavičius mirė 1973 m. [[gruodžio 19]] d., palaidotas šeimos kape [[Šv. Kazimiero kapinės]]e Čikagoje. Prie kapo duobės jo bendražygis gen. S. Dirmantas kalbėjo: „Kaip tikras karys, veiksmo, o ne žodžių žmogus, velionis nebuvo kalbus ir tomų neprirašė. Jo nuveikti darbai ir nepalūžtantis ryžtas yra sektini pavyzdžiai, kaip reikia aukotis už tautos idealus“.
== Vertinimai ==
Istorikai jį vertina kontroversiškai – dešinesnių pažiūrų laiko tautos didvyriu, sustabdžiusiu iš Maskvos kontroliuojamo bolševikinio [[kominternas|kominterno]] įsigalėjimą Lietuvoje, kairesnių – karinga ambicinga asmenybe, į raudonąjį terorą Žemaitijoje [[1918]] m. atsakiusį baltuoju, [[1926]] m. Kaune įvykdžiusį antidemokratinį karinį perversmą, nukreiptą prieš kairiuosius ir atvedusį į valdžią autoritarinę [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] valdžią, o 1944 metais nepaklususį netgi vokiečių karinei vadovybei ir išsaugojusį daugelio lietuvių gyvybes.
== Nuopelnų įvertinimas ==
* Šv. Jurgio 4 laipsnio kryžius.
* Šv. Onos 4 laipsnio ordinas.
* 1923 m. – Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas.
* 1926 m. – Latvijos gynybos sąjungos bronzos medalis.
* 1928 m. – DLK Gedimino 2 laipsnio ordinas. 1928-05-10 P. Plechavičius atisakė šio ordino, nes tai „žemina pagal pareigas kitų karių tarpe".
* 1928 m. – Savanorio medalis.
* 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medalis.
* 1928 m.- Italijos karūnos 2 laipsnio ordinas.
* 1929 m. – Latvijos išsivadavimo karo 10- mečio medalis.
* 1952 m. – Amerikos lietuvių legiono garbės ženklas.
* 2004 m. – [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]].
== Atminimo įamžinimas ==
* Paminklinis akmuo tėviškėje [[Bukančiai|Bukančiuose]], Mažeikių raj. (2008 m.).<ref>http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Paminklas_generolo_Povilo_Plechavi%C4%8Diaus_gimtos_sodybos_%C4%AFam%C5%BEinimui Paminklas generolo Povilo Plechavičiaus gimtos sodybos įamžinimui</ref>
* Paminklinis akmuo Čikagos Šv. Kazimiero katalikų kapinėse.<ref>http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=19864912 Paminklinis akmuo Čikagos Šv. Kazimiero katalikų kapinėse</ref>
* Paminklas Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Karo muziejaus]] sodelyje (skulpt. [[Juozas Šlivinskas]], 2008 m.).<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/11/12/atmi_01.html Paminklas Karo muziejaus sodelyje</ref>
* Kaune veikia [[Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokykla]] (2009 m.).<ref>http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/-lusiukai-gavo-generolo-p-plechaviciaus-varda-216335#axzz25TGTdPRx „Lūšiukai“ gavo generolo P.Plechavičiaus vardą</ref>
* Panevėžyje suteiktas generolo vardas skverui ties Vilniaus-Klaipėdos gatvių sankryža, atidengtas atminimo ženklas (2012 m.).<ref>http://www.panevezys.lt/lt/naujienos/kulturos-naujienos/valstybes-diena-panevezyje.html Generolo vardas skverui Panevėžyje</ref>
== Šaltiniai ==
== Literatūra ==
* Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 23. – P. 119.
* Gen. Povilas Plechavičius. – Brooklyn, 1978. – 300 p.
* Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m. – V., 2006. – T. 6. – P.133-134.
{{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}}
| 