Hildegarda Bingenietė gimė Bermersheime, Reino krašte (dab. [[Vokietija]]) kilmingoje šeimoje. Ji buvo 10-as šeimos vaikas. Esą Hildegarda nuo pat ankstyvosios vaikystės turėjo religinių vizijų. Dėl to tėvai jau 1106 m. nusiuntė 8 metų amžiaus Hildegardą į [[DisibodenburgasDisibodenbergas|DisibodenburgoDisibodenbergo]] [[Benediktinai|benediktinų]] [[vienuolynas|vienuolynevienuolyną]], kuriam vadovavo abatė Juta Spanheimietė. Spėjama, kad Hildegardos išsilavinimas buvo menkas. Ji vienuolyne išmoko tik skaityti lotyniškai iš [[Psalmynas|psalmyno]] (vėliau Hildegarda skundėsi išsilavinimo stoka). 1113 m. Hildegarda priėmė vienuolės įžadus ir gyveno DisibodenburgeDisibodenberge be jokios žinomos veiklos iki 1136 m., kada mirė abatė Juta ir Hildegarda buvo išrinkta į jos vietą, tik žemesniu rangu − magistre. Pagal Hildegardos liudijimą knygoje „''Liber scivias domini''“ (sutrumpintai „''Scivias''“), ji visą gyvenimą regėjo vizijas, tačiau tik tapusi magistre apie tai prabilo viešai. Ji buvo paskatinta draugų ir Mainco vyskupo vizijas užrašinėti. 1141 m. Hildegarda pradėjo pirmą tokį veikalą „''Scivias''“. Užrašinėti buvo sunku, kadangi vizijas lydėdavo ligos priepuoliai (spėjama [[migrena]]). Užrašinėti jai padėdavo vienuolyno sekretorius Volmaras. Šiame veikale Hildegarda aprašė trisdešimt penkias mistines vizijas, apimančias svarbiausius išganymo istorijos įvykius nuo sukūrimo iki pasaulio pabaigos.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-09-09-benediktas-xvi-bacnyciai-reikia-tokiu-moteru-kaip-hildegarda-bingeniete/50059 Bernardinai.lt]</ref> Spėjama, kad Volmaras galėjo padėti Hildegardai įsisavinti viduramžių muzikinę [[notacija|notaciją]].
1147−1148 m. apylinkėse lankėsi popiežius [[Eugenijus III]]-asis ([[Tryras|Tryre]]), kuris išgirdo apie Hildegardos vizijas. Popiežius susipažino su „''Scivias''“ fragmentais ir paskatino Hildegardą toliau rašyti. 1151 m. buvo baigtas „''Scivias''“. Popiežiaus susidomėjimas paskatino kitų žmonių domėjimąsi Hildegarda. Palaipsniui ji tapo populiari vietos regione. Žmonės atvykdavo pas ją, nes ji, taip pat, užsiimdavo gydymu žolelėmis ir [[egzorcizmas|egzorcizmais]]. 1148 m. padidėjus seserų vienuolių skaičiui DisibodenburgeDisibodenberge Hildegarda nusprendė atskirti moterų vienuoles nuo vyrų ir įkurti naują vienuolyną. Apie tai, esą jai buvo pranešta [[vizija]]. Naujas vienuolynas buvo įkurtas kalnuose Rupetsberge, prie [[Reinas|Reino]] upės, netoli [[Bingenas|Bingeno]] miesto. Hildegarda tapo abate. 1152 m. vienuolyną pašventino Mainco arkivyskupas. Spėjama, kad tai galėjo būti proga, kuriai Hildegarda sukūrė savo moralinę pjesę „''Ordo Virtutum''“. 1165 m. ji įsteigė antrą vienuolyną kitoje Reino pusėje šalia [[Eibingenas|Eibingeno]]. 1150-ųjų pb. Hildegarda surengė pirmąją pamokslavimo kelionę, o po to dar tris (1160, 1163 ir 1170 m.). Hildegarda keliavo ir pamokslavo [[Kelnas|Kelne]], [[Lježas|Lježe]] ir keliuose [[Švabija|Švabijos]] miestuose. Daugelis jos mokymų buvo vieši. Hildegarda Bingenietė mirė 1179 m. Buvo pradėtas jos kanonizavimo procesas, tačiau formaliai buvo nebaigtas iki pat 2012 m. Nepaisant to, vėliau Hildegarda Bingenietė dažnai būdavo įvardijama šventąja. 2012 m. spalio 7 d. ji buvo oficialiai kanonizuota ir paskelbta [[Bažnyčios mokytojai|katalikų bažnyčios mokytoja]]
