Šventoji (Palanga): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1520]] m. pastatyta [[Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia]]. Vietos gyventojai daugiausia buvo [[kuršiai]] žvejai. Šventoji pažymėta [[1542]] m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta [[Hanza|Hanzos]] pirklių maršrutuose [[Karaliaučius]]–[[Ryga]]. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už [[Palanga|Palangą]] – XVI a. [[Šventosios uostas]] buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su [[Klaipėda]], čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė [[anglija|anglų]], [[olandija|olandų]] ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti [[uostas|uostą]], į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

 

 

Vladislovas Vaza [[1639]] m. [[vasario 16]] d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą [[Georgas Vilhelmas|Georgą Vilhelmą]] išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per [[Dancigas|Dancigą]], o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 % prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, bei atkreipia Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. [[1639]] m. [[žemaičiai]] sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.