Lietuvos krikštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 78.60.14.167 (Aptarimas) darytas keitimas 4214292
Eilutė 14:
 
== Žemaitijos krikštas ==
Po sėkmingo lietuviams [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] 14131411 m. pasirašyta [[Torūnės taika]], kuria [[Teutonų ordinas]] grąžino [[Žemaitija|Žemaitiją]] LDK. Ji buvo paskutinė pagoniška kunigaikštystės žemė. Tais pačiais metais pradėtas Žemaitijos krikštas. Vytautas su Jogaila Dubysos upe pasiekė [[Betygala|Betygalą]], kur pradėjo pirmąjį žemaičių krikštą. Jogailos nurodymu sunaikintas prie [[Nevėžis|Nevėžio]] buvęs bokštas, kuriame degusi šventoji ugnis. Pradėti kirsti šventieji miškai, naikinti aukurai. Žemaičiai dažnai priešindavosi krikštui arba jį priėmę tuoj grįždavo prie savo papročių. Karalius žmones papirkinėjo arkliais, gelumbėmis, drabužiais, pinigais. Jogaila Žemaitijos seniūnu paskyrė uolų kataliką [[Mykolas Kęsgaila Valimantaitis|Kęsgailą]], kuris turėjo rūpintis regiono krikštijimu. [[1416]] m. pradėta parapinių bažnyčių statyba, o [[1417]] m. [[spalio 23]] d. įkurta [[žemaičių vyskupija]], kurios vyskupu tapo [[Motiejus Trakiškis]]. [[1464]] m. [[Varniai|Medininkuose (Varniuose)]] pastatyta katedra. XV a. pr. Lietuvoje aktyviai veikė misionierius [[Jeronimas Prahiškis]], jam pradėjus kirsti šventąsias giraites Vytautas jį išsiuntė iš šalies.
 
== Senojo tikėjimo degradacija ==