Didysis Vilniaus Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Robotukas11 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Changed a wrong surname to make a link to the roght person.
Eilutė 14:
Didžiajame Vilniaus Seime pasireiškė ir išryškėjo visos pagrindinės lietuvių politinės srovės. Jau veikiančių partijų buvo dvi: Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos demokratų partija, tačiau Seime pradėjo organizuotis ir krikščionys demokratai ir tautiniai demokratai.
 
Pirmąją Seimo dieną socialdemokratai pareikalavo rinkti kolektyvinį prezidiumą, o ne iš J. Basanavičiaus pasiūlytų savų žmonių. Po dviejų valandų diskusijų į prezidiumą buvo išrinkti nepartinis J. Basanavičius, krikščionis demokratas [[Pranciškus Būčys]], demokratas [[Antanas Smetona]], ūkininkų atstovas karininkas Juozas Stankūnas ir socialdemokratas [[Steponas Kairys|S. Kairys]], praktiškai ir vedęs beveik visus posėdžius. Sekretoriais buvo išrinkti [[JonasJuozas Gabrys-Paršaitis]], [[Liudas Gira]] ir [[Jonas Kriaučiūnas (1864)|Jonas Kriaučiūnas]]. Posėdžiuose kalbėjo [[Andrius Domaševičius]], [[Vladas Sirutavičius]], [[Aleksandras Birinčikas]], S. Kairys. Seimas suformulavo pagrindinius lietuvių reikalavimus caro valdžiai, iš kurių svarbiausias buvo autonomijos su seimu Vilniuje reikalavimas.
 
Antrąją posėdžio dieną didžiąją suvažiavusiųjų delegatų sudėtį sudarę valstiečiai paskelbė nutarimą, kuriame pranešė apie Valstiečių sąjungos įkūrimą. Nutarimo tekstas buvo įteiktas seimo prezidiumui ir išspausdintas pirmajame „Lietuvos ūkininko“ numeryje. Valstiečių sąjungos, kaip ir Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų svarbiausias akcentas buvo politinės Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje reikalavimas. Rusijos imperija buvo skelbiama didžiausiu lietuvių tautos priešu, prieš kurį reikia jungtis su kitomis imperijos pavergtomis tautomis. Taip pat reikalauta vartoti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] valsčiuose ir mokyklose. Ekonominių reikalavimų Seimo nutarimuose nebuvo keliama.