Vikipedija

Keltas Klaipėda–Mukranas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
JackieBot (aptarimas | indėlis)
Botai
7 396 keitimai
S r2.7.2) (robotas Pridedama: bat-smg:Kelpts Klaipieda–Mokrans
Submixster (aptarimas | indėlis)
9 336 keitimai
Pasenusi info, dabar TJP i Mukrana nieko negabena
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Klaipėda-Mukranas.jpg|thumb|right|250px|Keltų linija [[TSRS]] pašto ženkle. Keltas „Klaipėda“]]
[[Vaizdas:Sassnitz Mukran (2011-05-21) 7.JPG||thumb|right|250px|Mukranas 2011 m.]]
'''Geležinkelio keltų linija Klaipėda-Mukranas''', Lietuvoje dar žinoma kaip '''Tarptautinė jūrų perkėla, Mukrano perkėla''', oficialiai '''Jūrų perkėlos terminalas''' − buvo vienintelė [[Baltijos šalys]]e įsikūrusi tarptautinė jūrinių [[geležinkelis|geležinkelio]] [[keltas|keltų]] linija tarp [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir [[Mukranas|Mukrano]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūros uostų]] Lietuvoje ir [[Riugenas|Riugeno saloje]] [[Vokietija|Vokietijoje]]. Buvo įkurta kariniais tikslais - [[SSSR]] karinių dalinių aprūpinimui tuometinės [[VDR]] teritorijoje. Po sovietų valdžios žlugimo perkėla tarnavo karinės technikos išgabenimui iš VDR teritorijos. Lietuvos nepriklausomybės metais perkėla perstatyta civiliniams tikslams ir tapo Lietuvos [[Jūrų perkėlos terminalas|Jūrų perkėlos terminalu]].
 
== Istorija ==
 
[[1986]] m. [[spalio 3]] d. Klaipėdoje pradėjo veikti geležinkelio vagonus gabenančių keltų tarptautinė perkėla. Tądien čia atplaukė pirmasis Vokietijos [[traukinių keltas]] „Mukran“. Objekto atidaryme Lietuvos uoste dalyvavo pats [[VDR|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] susisiekimo ministras. Klaipėdos perkėlos pajėgumas buvo 150 tūkst. geležinkelio vagonų per metus. Ją aptarnavo trys AB [[Lietuvos jūrų laivininkystė]] keltai „Vilnius“, „Kaunas“, „Klaipėda“ ir du Vokietijos keltai „Petersburg“ (anksčiau „Mukran“) ir „Greifswald“. Visi penki pastatyti ''Mathias Thesen Wismar'' laivų statykloje ir jie buvo didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai pasaulyje, todėl buvo įtraukti į [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygą]].
 
Sovietinėje Lietuvoje vyravo priešiškos nuotaikos naujo didžiulio objekto atsiradimui pajūryje. Ši 270 mylių linija buvo trumpiausias jūros kelias į Vokietiją. Buvo žinoma, kad perkėla planuota gabenti [[TSRS]] kariniams kroviniams, aplenkiant sausumos susisiekimo kelius per politiškai nestabilią [[Lenkija|Lenkiją]], operatyviai aprūpinti karine technika sovietų kariuomenės dalį, dislokuotą tuometinėje VDR. Be to, TSRS buvo svarbiausia Rytų Vokietijos prekybos partnerė. Buvo tikimasi tokiu būdu pervežti 20-30 % dvišalių krovinių. Kadangi pakeisti sovietų valdžios sprendimą statyti perkėlą Klaipėdoje nebuvo galima, bandyta išgauti naudos miesto labui pasinaudojant centrinių [[Maskva|Maskvos]] ministerijų lėšomis. Keltų, gabenančių tik geležinkelio vagonus, linija sujungė Klaipėdą su Vokietijos Mukrano uostu (dabar − [[Zasnicas]] (''Sassnitz'')). Vokietijos pusėje pastatyta kur kas didesnė perkėla, nes ten buvo keičiami geležinkelio vagonų riedmenys, pritaikyti sovietinio standarto vėžei ir atvirkščiai.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Keltas_Klaipėda–Mukranas"