Jonas Balčiūnas (1921): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Creative pervadino puslapį Jonas Balčiūnas į Jonas Balčiūnas (1921)
red.
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1921|08|01|}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Lithuania}} [[Kirdonys]], [[Pabiržės valsčius|Pabiržės vals.]] (dab. [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų raj.]])
| mirties data = {{Mirė|2011|02|16|1921|08|01|}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Aldona Genovaitė Balčiūnienė
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis = Aldona Genovaitė Balčiūnienė
| vaikai = Nijolė Oržekauskienė
| veikla = istorikas, kraštotyrininkas, sklandytojas
| sritis = Aviacija
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas = Lietuvos aviacijos istorija
| apdovanojimai =
* [[LR Vyriausybė]]s medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1992)
* [[Dariaus ir Girėno medalis]] (1993)
* [[Antanas Gustaitis|Antano Gustaičio]] medalis (2010)
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Jonas Balčiūnas''' ([[1921]]  m. [[rugpjūčio 1]] d. [[Kirdonys|Kirdonių kaime]]e, [[Pabiržės valsčius|Pabiržės vals.]] (dab. [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų raj.]])  – [[2011]]  m. [[vasario 16]] d. [[Kaunas|Kaune]])  – Lietuvos aviacijos istorikas, kraštotyrininkas, [[Aviacijossklandytojas, sportas|aviacijos sporto]] populiarintojas.
 
== Biografija ==
[[1929]]–[[1935]] m. mokėsi [[Pabiržės pagrindinė mokykla|Pabiržės pradžios mokykloje]], [[Biržų gimnazija|Biržų gimnazijoje]], 1935–[[1939]] m. Panevėžio vidurinėje amatų mokykloje, kurioje įgijo mechaniko specialybę. Savanoriu stojo į [[TLK|Lietuvos kariuomenę]], buvo paskirtas į karo aviacijos pulką [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir įrašytas kandidatu į karo aviacijos mokyklą. [[1940]] m. sovietams likvidavus mokyklą, mokėsi Vilniaus technikos mokykloje, [[1941]]–[[1944]] m. Kauno suaugusiųjų instituto technikos skyriuje, lankė sklandymo būrelį. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, slapstėsi vengdamas karinės tarnybos. [[1945]] m. pradžioje suimtas ir nuteistas 5 metus kalėti. Visgi iš [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] mobilizuotas į okupacinę kariuomenę, o prabėgus metams – demobilizuotas.
 
Nuo [[1946]] m. Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedros vyr. laborantas. Vėliau [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] (KPI) mokymo meistras, laboratorijos vedėjas. Greta tiesioginio darbo universitete (institute) 1946–[[1969]] m. Kauno vakarinėje-pamaininėje mokykloje dėstė fiziką. [[1957]]–[[2000]] m. (iki išėjimo į pensiją) vadovavo Fizikos demonstraciniam kabinetui. <ref>http://emeritus.ktu.lt/content/balčiūnas-jonas</ref><ref>[http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/sparnuotos-lietuvos-metra-tininkas-pats-moke-busimus-sklandytojus-409407 Sparnuotos Lietuvos metraštininkas // Kauno diena, 2012-02-21]</ref>
[[1929]]-[[1935]] m. mokėsi Kirdonių pradinėje mokykloje, 1935-[[1939]] m. –
[[Panevėžys|Panevėžio]] amatų vidurinėje mokykloje, kurioje įgijo mechaniko specialybę. Vokiečių okupacijos metais įstojo į Suaugusiųjų institutą, kur gilino mechanikos žinias ir lankė sklandymo būrelį. Prasidėjus sovietinei Lietuvos reokupacijai, J.Balčiūnas buvo suimtas, kalintas, išsiųstas į sovietinę armiją.
 
== Veikla ==
[[1946]]–[[2000]] m. dirbo [[KTU|Kauno Politechnikos institute]] Fizikos katedroje dėstytoju. [[1948]]-[[1968]] m. buvo šio instituto studentų sklandymo klubo vadovu. Buvo „[[Žinija|Žinijos]]“ draugijos lektorius: skaitė paskaitas apie Lietuvos aviaciją, reaktyvinę aviaciją, kosmosą, atominę energiją.
[[1948]]–1969 m. KPI studentų sklandymo klubo vadovas. [[1950]] m. įsteigė parašiutininkų sekciją. [[1961]] m. su garsiu [[sklandytuvas|sklandytuvų]] konstruktoriumi [[Bronius Oškinis|Broniu Oškiniu]] ir sklandytoju [[Vytautas Dovydaitis (1920)|Vytautu Dovydaičiu]] išleido pirmąjį sklandymo vadovėlį. Paruošė rankraštį „Antrojo pasaulinio karo asai“. [[1967]] m. pasitraukė iš aktyvaus sklandymo. Nuo [[1968]] m. Lietuvos kultūros fondo narys. [[1973]]–[[1983]] m. vienas iš Lietuvos sportinės aviacijos muziejaus įkūrėjų, iš kurio išaugo valstybinis [[Lietuvos aviacijos muziejus]]. Nuo [[1975]] m. Aviacijos sporto federacijos (nuo [[1989]] m. [[Lietuvos aeroklubas]]) Aviacijos istorijos komiteto pirmininkas. Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos Kauno skyriaus garbės pirmininkas.
 
Aviacijos ir kosmonautikos klausimais laikraščiuose bei žurnaluose paskelbė per 300 straipsnių, o „ Žinijos“ draugijoje perskaitė daugiau kaip 500 paskaitų apie atominę energiją, reaktyvinę aviaciją, kosmosą, Lietuvos aviaciją. Bendradarbiavo su enciklopedijų, žinynų ir žodynų leidėjais. [[1993]] m. vienas paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui pastatymo iniciatorių, dalyvavo atstatant Stepono Dariaus gimtinę. [[Biržų krašto muziejus|Biržų krašto muziejui „Sėla“]] dovanojo nuotraukų, daiktų, knygų. <ref>[http://www.selonija.lt/2011/02/18/aviacijos-puoseletoja-aviacijos-istorika-jona-balciuna-prisimenant/ Aviacijos puoselėtoją, aviacijos istoriką Joną Balčiūną prisimenant, 2011-02-18]</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/03/02/liet_04.html Mirė aviacijos puoselėtojas, aviacijos istorikas Jonas Balčiūnas // XXI amžius, 2011-03-02, Nr. 16 (1896)]</ref>
Išliko Biržų krašto patriotu, besidominčiu jo istorija, jo žmonėmis, [[Biržų krašto muziejus|Biržų krašto muziejui „Sėla“]] dovanojo nuotraukų, daiktų, knygų.
 
[[2011]] m. sukurtas Jono Čepo ir Stasio Dargio dokumentinis filmas „Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą“, pasakojantis apie J. Balčiūno nueitą gyvenimo kelią. <ref>[http://www.siaure.lt/article/articleview/9071/1/283 Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą, 2012-02-23]</ref>
== Aviacijos tema ==
[[Vaizdas:Sklandytojų skrydžiai.JPG|thumb|left|140px]]
[[Vaizdas:Tėviškės akimirkos.JPG|thumb|left|140px]]
Sovietinė valdžia stengėsi ištrinti iš tautos atminties „fašistinės Lietuvos aviacijos istoriją“, užmojis ją atkurti buvo pavojingas. Nuo [[1950]] m. pradėjo rašyti straipsnius minėta tema į įvairius to laikotarpio laikraščius ir žurnalus.
 
[[Vaizdas:Sklandytojų skrydžiai.JPG|thumb|left|140px]]
J.Balčiūnas buvo vienas iš [[Lietuvos aviacijos muziejus|Lietuvos sportinės aviacijos muziejaus]] įkūrėjų ([[1973]]–[[1983]]), paminklo [[Steponas Darius|S.Dariui]] ir [[Stasys Girėnas|S.Girėnui]] pastatymo iniciatorių ([[1993]]). Aviacijos sporto federacijoje (nuo [[1989]] m. [[Lietuvos aeroklubas]]) J.Balčiūnas buvo Aviacijos istorijos komiteto pirmininkas. Būdamas puikus sklandytojas, J.Balčiūnas tapo žinomu šios sporto šakos instruktoriumi. Su garsiu [[sklandytuvas|sklandytuvų]] konstruktoriumi [[Bronius Oškinis|Broniu Oškiniu]] ir sklandytoju [[Vytautas Dovydaitis|Vytautu Dovydaičiu]] [[1961]] m. išleido pirmąjį sklandymo vadovėlį. Paruošė rankraštį „Antrojo pasaulinio karo asai“. Be aviacijos, J.Balčiūnas rašė ir [[kraštotyra|kraštotyros]] temomis, dalyvavo atstatant S.Dariaus gimtinę.
[[Vaizdas:Tėviškės akimirkos.JPG|thumb|left|140px]]
 
== Įvertinimas ==
 
Apdovanotas [[LR Vyriausybė]]s medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1992), [[Dariaus ir Girėno medalis|Dariaus ir Girėno medaliu]] „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“ (1993), [[Antanas Gustaitis|Antano Gustaičio]] medaliu „Už nuopelnus aviacijai“ (2010), taip pat sukurtas Jono Čepo ir Stasio Dargio [[Dokumentinis kinas|dokumentinis filmas]] „Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą“, pasakojantis apie J. Balčiūno nueitą gyvenimo kelią (2011).<ref>http://www.siaure.lt/article/articleview/9071/1/283</ref>
 
== Bibliografija ==
* Debesų keliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis, Bronius Oškinis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 191 p.: iliustr.
* Žydraisiais vieškeliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis. – Vilnius: Mintis, 1969. – 226 p.: iliustr.
* Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai. – Vilnius: Mokslas, 1975. – 111 p.: iliustr.
* Sklandytojų skrydžiai. – Vilnius: Mintis, 1978. – 144 p.: iliustr.
#* SuLietuvos aviacijos sportui – 60 / Jonas Balčiūnas, [[Algirdas Gamziukas|Algirdu Gamziuku]], GyčiuGytis Ramoška, Larisa Ščerbakova, „Lietuvos aviacijos sportui – 60“.  – Kaunas: Kauno valstybinis istorijos muziejus, 1987.
* Tėviškės akimirkos. – Kaunas: Plieno sparnai, 1993. – 110 p.: iliustr.
* Nuo Kirdonių iki Biržų: etnografinė apybraiža. – Kaunas: Plieno sparnai, 1995. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-557-06-2
* Lietuvos sparnai, 1997 m.
* … į Lietuvą: albumas skirtas S. Dariui ir S. Girėnui / Jonas Čepas, Jonas Balčiūnas. – Vilnius: Ethnos’91, 1996. – 191 p.: iliustr.
 
== Įvertinimas ==
# Su Broniumi Oškiniu, Jonu Dovydaičiu, „Debesų keliais“, 1961 (sklandymo vadovėlis)
* [[LR Vyriausybė1992]]s m. medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1992)
# Su Jonu Dovydaičiu, „Žydraisiais vieškeliais“, 1969 (antrasis leidimas)
* 1993 m. [[Dariaus ir Girėno medalis]] „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“ <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3069</ref>
# „Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai“, 1975
* 1997 m. padėkos raštas „Už ilgametį nuoširdų darbą rengiant Lietuvos inžinierius“
# „Sklandytojų skrydžiai“, 1978
* [[2010]] m. [[kovo 26]] d. už nuopelnus aviacijai apdovanotas [[Antanas Gustaitis (1898)|Antano Gustaičio]] medaliu
# Su [[Algirdas Gamziukas|Algirdu Gamziuku]], Gyčiu Ramoška, Larisa Ščerbakova, „Lietuvos aviacijos sportui – 60“. – Kaunas: Kauno valstybinis istorijos muziejus, 1987
# „Tėviškės akimirkos“, 1993
# „Nuo Kirdonių iki Biržų“, 1995
# „Lietuvos sparnai“, 1996
# Su Jonu Čepu, „…Į Lietuvą“, 1996 (albumas S.Dariui ir S.Girėnui)
 
== Šaltiniai ==
eilutė 68 ⟶ 66:
 
== Nuorodos ==
* [http://www.vgc.lt/page.php?77 Apie pavojus negalvojome]
* [http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=9ltRClw-smA#! Lituanica skrydžio 55-osios metinės Lietuvoje (video)]
* [http://www.youtube.com/watch?v=yYRW9gS2gCQ Pasakoja aviacijos istorikai: Jonas Balčiūnas (video)]
 
{{DEFAULTSORT:Balčiūnas, Jonas}}
* [http://www.plienosparnai.lt/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?8675.last Apie J. Balčiūną ''plienosparnai.lt'' portale]
* [http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/sparnuotos-lietuvos-metra-tininkas-pats-moke-busimus-sklandytojus-409407#axzz1sMJ0Gxho Sparnuotos Lietuvos metraštininkas]
 
{{DEFAULTSORT:Balčiūnas Jonas}}
[[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos technikos istorikai]]