Jonas Balčiūnas (1921): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Creative pervadino puslapį Jonas Balčiūnas į Jonas Balčiūnas (1921) |
red. |
||
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1921|08|01|}}
| gimimo vieta =
| mirties data = {{Mirė|2011|02|16|1921|08|01
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Aldona Genovaitė Balčiūnienė▼
| tėvas =
| motina =
| vaikai = Nijolė Oržekauskienė
| veikla = istorikas, kraštotyrininkas, sklandytojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
* [[LR Vyriausybė]]s medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1992)▼
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Jonas Balčiūnas''' ([[1921]]
== Biografija ==
[[1929]]–[[1935]] m. mokėsi [[Pabiržės pagrindinė mokykla|Pabiržės pradžios mokykloje]], [[Biržų gimnazija|Biržų gimnazijoje]], 1935–[[1939]] m. Panevėžio vidurinėje amatų mokykloje, kurioje įgijo mechaniko specialybę. Savanoriu stojo į [[TLK|Lietuvos kariuomenę]], buvo paskirtas į karo aviacijos pulką [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir įrašytas kandidatu į karo aviacijos mokyklą. [[1940]] m. sovietams likvidavus mokyklą, mokėsi Vilniaus technikos mokykloje, [[1941]]–[[1944]] m. Kauno suaugusiųjų instituto technikos skyriuje, lankė sklandymo būrelį. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, slapstėsi vengdamas karinės tarnybos. [[1945]] m. pradžioje suimtas ir nuteistas 5 metus kalėti. Visgi iš [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] mobilizuotas į okupacinę kariuomenę, o prabėgus metams – demobilizuotas.
Nuo [[1946]] m. Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedros vyr. laborantas. Vėliau [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] (KPI) mokymo meistras, laboratorijos vedėjas. Greta tiesioginio darbo universitete (institute) 1946–[[1969]] m. Kauno vakarinėje-pamaininėje mokykloje dėstė fiziką. [[1957]]–[[2000]] m. (iki išėjimo į pensiją) vadovavo Fizikos demonstraciniam kabinetui. <ref>http://emeritus.ktu.lt/content/balčiūnas-jonas</ref><ref>[http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/sparnuotos-lietuvos-metra-tininkas-pats-moke-busimus-sklandytojus-409407 Sparnuotos Lietuvos metraštininkas // Kauno diena, 2012-02-21]</ref>
== Veikla ==
[[1948]]–1969 m. KPI studentų sklandymo klubo vadovas. [[1950]] m. įsteigė parašiutininkų sekciją. [[1961]] m. su garsiu [[sklandytuvas|sklandytuvų]] konstruktoriumi [[Bronius Oškinis|Broniu Oškiniu]] ir sklandytoju [[Vytautas Dovydaitis (1920)|Vytautu Dovydaičiu]] išleido pirmąjį sklandymo vadovėlį. Paruošė rankraštį „Antrojo pasaulinio karo asai“. [[1967]] m. pasitraukė iš aktyvaus sklandymo. Nuo [[1968]] m. Lietuvos kultūros fondo narys. [[1973]]–[[1983]] m. vienas iš Lietuvos sportinės aviacijos muziejaus įkūrėjų, iš kurio išaugo valstybinis [[Lietuvos aviacijos muziejus]]. Nuo [[1975]] m. Aviacijos sporto federacijos (nuo [[1989]] m. [[Lietuvos aeroklubas]]) Aviacijos istorijos komiteto pirmininkas. Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos Kauno skyriaus garbės pirmininkas.
Aviacijos ir kosmonautikos klausimais laikraščiuose bei žurnaluose paskelbė per 300 straipsnių, o „ Žinijos“ draugijoje perskaitė daugiau kaip 500 paskaitų apie atominę energiją, reaktyvinę aviaciją, kosmosą, Lietuvos aviaciją. Bendradarbiavo su enciklopedijų, žinynų ir žodynų leidėjais. [[1993]] m. vienas paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui pastatymo iniciatorių, dalyvavo atstatant Stepono Dariaus gimtinę. [[Biržų krašto muziejus|Biržų krašto muziejui „Sėla“]] dovanojo nuotraukų, daiktų, knygų. <ref>[http://www.selonija.lt/2011/02/18/aviacijos-puoseletoja-aviacijos-istorika-jona-balciuna-prisimenant/ Aviacijos puoselėtoją, aviacijos istoriką Joną Balčiūną prisimenant, 2011-02-18]</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/03/02/liet_04.html Mirė aviacijos puoselėtojas, aviacijos istorikas Jonas Balčiūnas // XXI amžius, 2011-03-02, Nr. 16 (1896)]</ref>
[[2011]] m. sukurtas Jono Čepo ir Stasio Dargio dokumentinis filmas „Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą“, pasakojantis apie J. Balčiūno nueitą gyvenimo kelią. <ref>[http://www.siaure.lt/article/articleview/9071/1/283 Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą, 2012-02-23]</ref>
[[Vaizdas:Sklandytojų skrydžiai.JPG|thumb|left|140px]]▼
[[Vaizdas:Tėviškės akimirkos.JPG|thumb|left|140px]]▼
== Įvertinimas ==▼
== Bibliografija ==
* Debesų keliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis, Bronius Oškinis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 191 p.: iliustr.
* Žydraisiais vieškeliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis. – Vilnius: Mintis, 1969. – 226 p.: iliustr.
* Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai. – Vilnius: Mokslas, 1975. – 111 p.: iliustr.
* Sklandytojų skrydžiai. – Vilnius: Mintis, 1978. – 144 p.: iliustr.
* Tėviškės akimirkos. – Kaunas: Plieno sparnai, 1993. – 110 p.: iliustr.
* Nuo Kirdonių iki Biržų: etnografinė apybraiža. – Kaunas: Plieno sparnai, 1995. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-557-06-2
* Lietuvos sparnai, 1997 m.
* … į Lietuvą: albumas skirtas S. Dariui ir S. Girėnui / Jonas Čepas, Jonas Balčiūnas. – Vilnius: Ethnos’91, 1996. – 191 p.: iliustr.
▲== Įvertinimas ==
* 1993 m. [[Dariaus ir Girėno medalis]] „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“ <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3069</ref>
* 1997 m. padėkos raštas „Už ilgametį nuoširdų darbą rengiant Lietuvos inžinierius“
* [[2010]] m. [[kovo 26]] d. už nuopelnus aviacijai apdovanotas [[Antanas Gustaitis (1898)|Antano Gustaičio]] medaliu
▲# Su [[Algirdas Gamziukas|Algirdu Gamziuku]], Gyčiu Ramoška, Larisa Ščerbakova, „Lietuvos aviacijos sportui – 60“. – Kaunas: Kauno valstybinis istorijos muziejus, 1987
== Šaltiniai ==
eilutė 68 ⟶ 66:
== Nuorodos ==
* [http://www.vgc.lt/page.php?77 Apie pavojus negalvojome]
* [http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=9ltRClw-smA#! Lituanica skrydžio 55-osios metinės Lietuvoje (video)]
* [http://www.youtube.com/watch?v=yYRW9gS2gCQ Pasakoja aviacijos istorikai: Jonas Balčiūnas (video)]
{{DEFAULTSORT:Balčiūnas, Jonas}}▼
▲{{DEFAULTSORT:Balčiūnas Jonas}}
[[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos technikos istorikai]]
|