Karantanija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 51:
}}
'''Karantanija''' – viena iš pirmųjų žinomų [[slavai|slavų]] valstybių. Įkūrė [[karantanai|karantanų]] gentis, gyvenusi dabartinės [[Austrija|Austrijos]] ir [[slovėnija|Slovėnijos]] teritorijoje.
== Istorija ==
Valstybės susidarymo ištakos nežinomos. Kai kurie istorikai daro prielaidą, kad valstybė egzistavo jau [[VII amžius|VII a.]] ir tapatina ją su vieninteliu žinomu to laikotarpio kunigaikščiu [[Valukas|Valuku]], kurio valdos sudarė dalį [[Samo valstybė]]s valdų.
788 m. Karintiją nukariavo [[Karolis Didysis]], kuris ją prijungė kaip Frankų imperijos vasalę, ir inkorporavo į [[Friulio kunigaikštystė|Friulio kunigaikštystę]]. Tuo metu karantanai vis dar rinko savo vietinius kunigaikščius. 819 ir 823 vietos gyventojai sukilo prieš [[Karolingai|karolingų]] valdžią, o 827 m. valstybę nusiaubė [[bolgarai]].▼
▲788 m.
828 m. Karintija vėl sugrąžinta Bavarijai, kurią tuo metu valdė Karolingas [[Liudvikas Vokietis]]. Tapęs [[Rytų Frankų karalystė]]s karaliumi, 856 m. Bavarijos valdovu jis paskyrė savo sūnų [[Karlomanas (Bavarija)|Karlomaną]]. Iš jo laikų žinomas Karintijos markgrafas [[Pabo]], kuris buvo neištikimas, ir 861 m. Karlomanas jį pakeitė bavarų kilmės Gundacharu. Vėliau Karintijos vietininku paskirtas nesantuokinis Karlomano sūnus [[Arnulfas Karintietis]].▼
[[vaizdas:Regnum Carantanum.PNG|thumb|left|Karantanijos karalystė apie 880 m.]]
▲828 m. Karintija vėl sugrąžinta Bavarijai, kurią tuo metu valdė Karolingas [[Liudvikas Vokietis]]. Į Karantaniją pradėti skirti bavarų kilmės grafai, kurie pakeitė vietinius kunigaikščius. Jie buvo pavaldūs bavarų kunigaikščiams. Tapęs [[Rytų Frankų karalystė]]s karaliumi
Vėliau Karintijos valdovu paskirtas nesantuokinis Karlomano sūnus [[Arnulfas Karintietis]]. Jis sustiprino savo šalį, iš kurios valdė ir kitas slavų valdas. Jo laikais Karantanija tapo žinoma kaip karalystė ({{la|Regnum Carantanum}}). Savo klestėjimo viršūnę ji pasiekė 880 m. Tačiau netrukus po to iškilo naujos išorinės grėsmės. Šiaurės rytuose grasino [[Svatoplukas|Svatopluko]] [[Didžioji Moravija]], o rytuose - [[madjarai]]. Jie siaubė rytines teritorijas, kai tuo tarpu Arnulfas buvo įsitraukęs į Imperijos sosto paveldėjimo intrigas. Tai lėmė Rytų Panonijos kunigaikštystės ir kitų sričių praradimą.
887 m. tapęs Rytų Frankų karaliumi, Arnulfas susitaikė su pralaimėjimais Karantanijoje. Jo imperija buvo priversta atitraukti savo rytines sienas, atiduodama kadaise valdytas sritis madjarams. 889 m. iš Karintijos valstybės likučių jis įkūrė keletą markų. Tarp jų buvo [[Karintijos marka]] ir [[Krainos marka]].
== Valdovai ==
Žinomi šie Karantanijos valdovai:
* Slavų kunigaikščiai (datos apytikslės):
** [[Valukas]] (VII a. vid.);
** [[Borutas]] (iki 749 m.);
** [[Gorazdas]] (749-751);
** [[Hotimiras]] (752-769);
** [[Valtunkas]] (nuo 772);
** [[Pribislavas]] (VIII a. pab.);
** [[Semikas]] (IX a. pr.);
** [[Stojmiras]] (IX a. pr.);
** [[Etgaras]] (iki 820 ar 828 m.);
* Friulio hercogai (datos apytikslės):
** [[Kadolahas]] (817-819);
** [[Balderikas]] (819 - 828);
* Bavarų kilmės grafai (datos apytikslės):
** [[Helmvinas]] (nuo 820 ar 828);
** [[Albgaras]] (iki 844 m.);
** [[Pabo]] (844-860);
* Karolingai:
** [[Karlomanas (Bavarija)|Karlomanas]] (856-876);
** [[Arnulfas Karintietis]] (876-889);
{{Frankų valstybės sritys}}
[[Kategorija:Europos istorinės valstybės]]
| |||