Kauno kunigų seminarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kauno kunigų seminarija'''  – [[katalikai|katalikų]] dvasininkus rengianti [[aukštoji mokykla]], [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) Katalikų teologijos fakulteto padalinys.

Teikia bakalauro, magistro, licenciato ir daktaro laipsnius. Studijos pradedamos vienų metų parengiamuoju kursu, po to 5 metus studijuojama VDU Katalikų teologijos fakultete: 2 metus  – bendrauniversitetiniai ir filosofijos, 3 metus  – teologijos ir kiti papildomi dalykai. Įgijus bakalauro laipsnį, dar vieną semestrą studijuojami spec. pastoraciniai dalykai ir pasirengiama kunigystės šventimams. Siekiantieji magistro ar daktaro laipsnio studijas tęsia VDU Katalikų teologijos fakultete.

Seminarijoje mokosi klierikai iš [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupijos]] ir [[Šiaulių vyskupija|Šiaulių]] bei [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijų]]. [[2005]]  m. buvo 37 dėstytojai, iš jų 6 profesoriai, 15 teologijos ir 7 bažnytinės teisės daktarai. Studijavo 65 klierikai. Vieno klieriko išlaikymas per metus 2005  m. kainavo virš 15 000 litų. Pilnas vieno [[kunigas|kunigo]] parengimas kainuoja apie 95 000 litų.

Numalšinusi [[1863 sukilimas|1863 metų sukilimą]], Rusijos [[caras|caro]] valdžia [[1864]]  m. [[gruodžio 3]] d. Žemaičių vyskupijos įstaigas, Žemaičių kunigų seminariją ir vyskupą [[Motiejus Valančius|Motiejų Valančių]] iš [[Varniai|Varnių]] perkėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Seminarijai atiduoti buvusieji bernardinų vienuolyno rūmai ir [[Kauno Šv. Jurgio bažnyčia|Šv. Jurgio bažnyčia]]. Klierikų skaičius iki [[1870]]  m. buvo ribotas: nuo 1863  m. iki 1870  m. rusų valdžia neleido priimti naujų kandidatų, o baigusiems trukdė gauti šventimus. Nuo [[1871]]  m. kai kurie dalykai buvo dėstomi [[lietuvių kalba]]. Po Motiejaus Valančiaus mirties seminarijoje sustiprėjo prolenkiškos tendencijos.

Prasidėjus Lietuvoje tautiniam atgimimui, Kauno kunigų seminarija tapo vienu jo židinių. [[1884]]  m. čia išleisti keli rankraštinio laikraščio „Lietuva“ numeriai, [[1888]]–[[1890]]  m. veikė slapta [[Lietuvos mylėtojų draugija]], kurios iniciatoriumi buvo klierikas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], taip pat Šv. Tomo draugija, Klierikų būrelis. [[1911]]  m. mokėsi 139 auklėtiniai. [[1912]]  m. seminarija galutinai sulietuvinta.

[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais seminarijos rūmus užėmė vokiečių kariuomenė ir pavertė juos karo ligonine. [[1914]]  m. [[spalio 30]] d. seminarija perkelta į [[Vašuokėnų dvaras|Vašuokėnų dvarą]] prie [[Troškūnai|Troškūnų]]. [[Lietuva]]i atgavus nepriklausomybę, [[1918]]  m. seminarija grąžinta į Kauną. [[1922]]  m. joje buvo 6 kursai: I, II  – filosofiniai ir III-VI III–VI – teologiniai. Nuo 1922  m., [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] įsteigus Teologijos - – filosofijos fakultetą, Kunigų seminarija sujungta su šiuo fakultetu.

[[1926]]  m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, seminarijoje mokėsi Kauno, [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio]] ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijų]] klierikai. [[1934]]  m. pastatyti nauji rūmai. [[1935]]–[[1944]]  m. veikė Bažnytinio meno muziejus, 90 000 tomų biblioteka. [[1938]]  m. [[liepos 2]] d. [[popiežius]] [[Pijus XI]] seminariją paskelbė tarpdiecezine, jos veikla ir mokymo programos suderintos su [[Vatikanas|Vatikano]] atitinkamomis tarnybomis. Nuo 1926  m. iki [[1940]]  m. seminarija turėjo 3078 auklėtinius, vidutiniškai 205 klierikus kasmet.

1940  m. [[Sovietų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, [[1941]]  m. [[sausio 12]] d. seminarijos pastatai nacionalizuoti. Tuomet buvo mokomasi bažnyčiose, vienuolynuose ir privačiuose namuose. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] ir vokiečiams okupavus Lietuvą, seminarija, nepatirdama didesnių trukdymų, veikė visą okupacijos laikotarpį, jai sugrąžintas atimtas turtas.

Pokario metais uždarytos [[Telšiai|Telšių]] ir [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] seminarijos, Kauno kunigų seminarija liko vienintelė Lietuvoje. Sovietinė valdžia kišosi į seminarijos vidaus tvarką, buvo daromos įvairios kliūtys norintiems studijuoti, dalis dėstytojų ir klierikų represuoti. Klierikų skaičius apribotas iki 150, vėliau nuolat mažintas, net iki 25 klierikų. Turtinga seminarijos biblioteka konfiskuota ir sunaikinta, Šv. Jurgio ir Švč. Trejybės bažnyčios paverstos sandėliais, sunaikinti jų meniški interjerai. [[1945]]–[[1981]]  m. seminarija parengė 369 kunigus, disertacijas apgynė 4 teologijos daktarai ir 21 teologijos licenciatas.

[[1988]]  m. seminarijai grąžintas rektorato pastatas, Švč. Trejybės bažnyčia. [[1990]]  m. seminarijos Teologijos fakultetas sujungtas su VDU Teologijos - – filosofijos fakultetu ir pavadintas VDU Katalikų teologijos fakultetu. Jame veikia [[Teologija|Teologijos]], [[Religija|Religijos]] studijų ir Bažnytinės teisės katedros su magistrantūros bei doktorantūros studijomis.

* [[1864]]–[[1884]]  m.  – [[Jeronimas Kiprijonas Račkauskas]]

* [[1888]]–[[1899]]  m.  – [[Gasparas Feliksas Cirtautas]]

* [[1900]]–[[1907]]  m.  – [[Antanas Karosas]]

* [[1909]]–[[1932]]  m.  – [[Maironis]]

* 1932–[[1940]]  m.  – [[Pranas Penkauskas]]

* 1940–[[1941]]  m.  – [[Vincentas Brizgys]]

* [[1942]]–[[1945]]  m.  – [[Pranas Petraitis (1907)|Pranas Petraitis]]

* 1945–[[1946]]  m.  – [[Stasys Gruodis]]

* 1946–[[1947]]  m.  – [[Pranciškus Venckus]]

* 1947–[[1950]]  m.  – [[Augustinas Vaitiekaitis]]

* 1950–[[1952]]  m.  – [[Albinas Jaudegis]]

* 1952–[[1953]]  m.  – [[Kazimieras Sirūnas]]

* 1953–[[1959]]  m.  – [[Kazimieras Žitkus]]

* 1959–[[1962]]  m.  – [[Alfonsas Lapė]]

* 1962–[[1989]]  m.  – [[Viktoras Butkus (1923)|Viktoras Butkus]]

* 1989–[[1990]]  m.  – [[Vladas Michelevičius]]

* 1990–[[1991]]  m.  – [[Sigitas Tamkevičius]]

* 1991–[[1993]]  m.  – [[Algis Baniulis]]

* 1993–[[1996]]  m.  – [[Pranciškus Tamulevičius]]

* 1996–[[1997]]  m.  – [[Eugenijus Bartulis]]

* 1997–[[2001]]  m.  – [[Rimantas Norvila]]

* nuo 2001  m.  – [[Aurelijus Žukauskas]]