Vikipedija

Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Rubinbot (aptarimas | indėlis)
Botai
8 862 keitimai
S r2.5.4) (robotas Pridedama: diq:Tacitus
Rencas (aptarimas | indėlis)
34 231 keitimas
Eilutė 32:
}}
 
'''Publijus''' (arba '''Gajus''', '''Kornelijus Tacitas''', [[56]] m. [[Umbrija|Umbrijoje]]  – [[117]]  m.)  – [[Romos imperija|Romos imperijos]] rašytojas, istorikas, politinis veikėjas.
 
Tacitas gimė viename iš [[italikai|italikų]] miestų [[Umbrija|Umbrijoje]], [[raiteliai|raitelio]] šeimoje. Oratorystės meno įgūdžiai suteikė Tacitui galimybę kilti karjeros laiptais. Iš pradžių jam buvo suteikta [[kvestorius|kvestūra]], [[97]] m. jis tapo [[Roma|Romos]] [[konsulas]], o [[111]]–[[112]]  m. buvo [[Azijos provincija|Azijos provincijos]] [[prokonsulas]].
 
== Kūryba ==
Eilutė 41:
* „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ ([[98]] m.);
* „Germanija“ ([[98]] m.);
* „Dialogas apie oratorius“ ([[102]]  m.);
* „Istorijos“ ([[105]]  m.);
* „Analai“ ([[117]]  m.).
 
Etnografiniame veikale „Germanija“, kuris buvo parašytas [[98]] m., [[romėnai|romėnams]] užkariavus [[Europa|Europą]] (po [[Trajanas|Trajano]] žygių), yra [[geografija|geografijos]] žinių apie [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]]. 45-ame šio veikalo skyriuje pirmą kartą minimos [[aisčiai|aisčių]] gentys (''Aestiorum gentes''), kurios, manoma, tapačios baltams. Rašoma, kad jie gyvenantys prie [[Baltijos jūra|Svebų jūros]], jų papročiai ir apdaras kaip [[svebai|svebų]], tačiau kalba skiriasi (Tacitas rašo, kad panaši į britų, bet matyt toks palyginimas kilęs iš kalbos nesupratimo). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja [[šernas|šernų]] atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka [[gintaras|gintarą]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 145 psl.</ref>.
Eilutė 49:
Veikale „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ aprašoma [[Didžioji Britanija|Britanija]]; čia Tacitas labai tikslai nusako salos padėtį, o paminėdamas, kad ji yra priešais [[Galija|Galiją]], priduria, jog „dargi matoma ten“. Pasakodamas apie šių kraštų gyventojus, jų dainų sukeliama įspūdį, rašo taip, tarsi pats būtų jų klausęsis. Tai verčia manyti, ar tik jis nebus keliavęs per tas vietas. Vis dėlto šių kraštų geografinę padėtį Tacitas nusako nepakankamai išsamiai. Jis dar nepateikia [[vietovardis|geografinių vietovardžių]], nėra žinių apie kraštus į rytus nuo [[Vysla|Vyslos]].
 
Tacitas yra vienas iškiliausių ir svarbiausių Romos imperijos istorikų. Kūrinyje „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ Tacitas pateikia savo uošvio, garsaus romėnų karvedžio [[Gnėjus Julijus Agrikola|Gnėjaus Julijaus Agrikolos]] gyvenimo aprašymą. Kiti du svarbūs Gajaus Kornelijaus Tacito istoriniai veikalai  – "Istorijos"„Istorijos“ ir "Analai"„Analai“. Kūrinys "Istorijos"„Istorijos“ buvo sudarytas iš 14 knygų, jame dėstomi [[69]]  – [[96]] m. Romos istorijos įvykiai, pasakojimas baigiamas [[Romos imperatorius|Romos imperatoriaus]] [[Domicianas|Domiciano]] mirtimi. Iš šio stambaus veikalo mūsų dienas pasiekė pirmosios keturios knygos bei penktosios knygos pradžia. Garsiausias Tacito kūrinys  – "Analai"„Analai“. "Analus"„Analus“ sudaro 16 knygų. Solidžiausiame istoriko veikale pasakojami įvykiai nuo imperatoriaus [[Augustas|Augusto Oktaviano]] mirties iki [[Julijų–Klaudijų dinastija|Julijų  – Klaudijų]] dinastijos pabaigos. Mūsų nepasiekė "Analų"„Analų“ 7  – 10 knygos, taip pat nepilnai išliko penktoji knyga bei nėra šešioliktosios knygos pabaigos.
 
Nearistokratiškos kilmės Tacitas geriausiai išreiškė Romos imperijos laikų gęstančios [[diduomenė]]s pasaulėžiūrą. Istorikas idealizavo praeitį, manė, kad [[Dvylikos lentelių įstatymai]] buvo paskutinė teisingos teisės išraiška Romos istorijoje. Tacito veikalų centre  – [[imperatorius]] ir imperatoriaus rūmų gyvenimas. Tacitas stengėsi rašyti objektyviai, tačiau jo darbuose didaktiškumas išreikštas ryškiau nei [[Polibijus|Polibijaus]] ir [[Titas Livijus|Tito Livijaus]] veikaluose. Istorikas laikėsi metraštinės dėstymo formos, t. y. įvykius dėstė pamečiui.
 
=== Įtaka vėlyvesnei istoriografijai ===
 
Tacito darbai padarė didžiulę įtaką vėlyvesnei [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[istoriografija]]i. Vienas iš svarbiausių Kornelijaus Tacito pasekėjų  – [[IV amžius|IV a.]] romėnų istorikas [[Amianas Marcelinas]]. Tacito veikalų įtaka pasireiškė ir [[XVIII amžius|XVIII a.]] bei [[XIX amžius|XIX a.]] pirmosios pusės [[Europos istoriografija|Europos istoriografijoje]]. Vertindami bei tyrinėdami Tacito "Analus"„Analus“ europiečių istorikai taip pat išimtinai susikoncentravo tik ties imperatorių ir jų rūmų istorijos rašymu.
 
== Šaltiniai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Publijus_Kornelijus_Tacitas"