Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' - [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] pošeimiui. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]] ir [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai. Daug mažų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos turi nuo 6 iki 36 (vengrų kalba) linksnių, veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę - prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį ir skaičių (vienaskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitoms agliutinacinėms kalboms, nebūdingi prielinksniai ir polinksniai: pvz., lietuviški prielinksniniai junginiai "prie stalo", "po stalu", "ant stalo" daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija. Neskiriami net įvardžiai "jis", "ji" - tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai ''hän'', estiškai ''tema'', venfriškaivengriškai ''ő''.