Varniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „VArnius ciulpe banana!!“ |
S Atmestas 78.57.252.238 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (84.15.188.155 keitimas) |
||
Eilutė 1:
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|paveikslelis = Varniai1.2009-05-21.jpg
|paveikslėlio tekstas = Varnių panorama
|herbas = Varniai.gif
|vėliava =
|PL=55|PM=44|PS=30|IL=22|IM=22|IS=20
|apskritis = Telšių
|savivaldybė = Telšių rajono
|įkurtas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 2012 |gyventoju = 1135
|plotas =
|altitudė =158
|pastokodas = LT-88050
|tinklalapis =
|vikiteka = Category:Varniai
|globejas =
|kirč = {{vietovardis2|Var̃niai|Var̃nių|Var̃niams|Varniùs|Var̃niais|Var̃niuose}}
|istpav =
* {{ru|Ворни}}, {{ru|Ворне}}<ref>{{ESBE|7|023/23097|Ворне|197}}</ref>, {{ru|Мѣдники}}<ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|547|Ворни}}</ref>
}}
: ''Apie Kauno marių užlietą kaimą žr. [[Varniai (Kaunas)]]''.
'''Varniai''' – miestas [[Telšių rajono savivaldybė]]je, 33 km į pietus nuo [[Telšiai|Telšių]], prie [[Varnelė]]s upės. Prie kelio {{KK160}}. [[Varnių seniūnija|Seniūnijos]] centras, Varnių seniūnaitija.
Yra [[Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija|Motiejaus Valančiaus gimnazija]], biblioteka (nuo [[1938]] m.), paštas (LT-88050).
Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas [[Motiejus Valančius]], [[Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]] (seniausia [[Žemaitija|Žemaitijoje]], pastatyta [[1691]] m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė [[Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia]] (pastatyta [[1804]] m.), [[Žemaičių vyskupystės muziejus]] kunigų seminarijos rūmuose.
== Istorija ==
Varnių duburyje aptikta apie 40 [[akmens amžius|akmens amžiaus]] stovyklų. [[1982]] m. [[Duonkalnis|Duonkalnyje]], buvusioje [[Biržulis|Biržulio]] saloje aptiktas žynio kapas.
Miestelis įeina į senovės [[Žemaičiai|žemaičių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. [[Varnelė]]s upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, [[1314]]–[[1399]] m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, [[1389]] m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai.
[[1417]] m. Ldk [[Vytautas Didysis]] įkūrė [[Medininkų vyskupija|Medininkų vyskupiją]], pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]]. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.
1417–[[1864]] m. čia buvo [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame [[Varnelė]]s krante ėmė kurtis Varniai, minimi [[1539]] m. [[Olaus Magnus|Olauso Magnuso]] sudarytame žemėlapyje [[Carta Marina]]. [[1635]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1740]] m. iš [[Kražiai|Kražių]] atkelta kunigų seminarija. XIX a. 2-ojoje pusėje [[Motiejus Valančius]] įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą.
Po [[1926]] m. gruodžio perversmo įkurta [[1927]]–[[1931]] m. veikė [[Varnių koncentracijos stovykla]]. [[1930]] m. buvo leidžiamas literatūros [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]] „[[Atvanga]]“. [[1997]] m. [[kovo 3]] d. patvirtintas [[Varnių herbas]].<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=36409</ref>
{{adm2|4}}
{{admr|XV a.|r2=4|[[Varnių valsčius|Medininkų valsčiaus]] centras|}}
{{admr|XIX a.|?}}
{{admr|[[1915]] m.|[[Varnių apskritis|Varnių apskrities]] centras|}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Telšių apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Varnių rajonas|Varnių rajono]] centras|[[Klaipėdos sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1962]] m.|}}
{{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|rajoninio pavaldumo miestas, [[Varnių apylinkė]]s centras|[[Telšių rajonas]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Varnių seniūnija|Varnių seniūnijos]] centras|[[Telšių rajono savivaldybė]]|[[Telšių apskritis]]}}
{{adme}}
=== XVI amžius ===
[[Vaizdas:1539-Samogethia-and-Lituania.jpg|thumb|200px|1539 m. [[Carta Marina]] žemėlapyje pavaizduoti Varniai]]
[[XVI amžius|XVI a.]] Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik [[Žemaitija|Žemaitijoje]], bet ir visoje [[LDK]]. Žemaičių vyskupas [[Merkelis Giedraitis]] ([[1576]]-[[1609]] m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką [[Motiejus Strijkovskis|Motiejų Strijkovskį]], Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir [[1582]] m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojų Daukšą]] – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.
Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas [[LDK]]. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] kūrėju, o [[1599]] m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas ypatingos pagarbos.
M. Daukšos „Postilės“ įvadas: ''„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą <…>“'' skamba lyg vyskupo M. Giedraičio suburtos grupės [[testamentas]], tapęs kelrode žvaigžde Lietuvos piliečių politinės bendruomenės ir lietuvių tautos – bendrų papročių, kalbos, vienos kilmės ir istorinio likimo etninei bendrijai.
Silpstant tautos valstybingumui, tik jos piliečių sąmoningumas galėjo išgelbėti tautos gyvastį. Vyskupas M. Giedraitis, kanauninkas M. Daukša ir kanauninkas M. Strijkovskis prieš 400 metų Varniuose sukūrė tobulą modernios tautinės valstybės kūrimo projektą, kurį taip pat Varniuose, jau beveik po 250 metų, sunkiausiomis rusų okupacijos režimo sąlygomis, nebegrįžtamai vykdė kitas didysis [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupas]] Motiejus Valančius.
Į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą nepaprastais diplomatiniais sugebėjimais ir asmenybės patrauklumu, stiprybe bei pagarbos vyskupo asmeniui dėka sugebėjęs įtraukti ir [[valstietis|valstietiją]], Varniuose vėl sutelkti gausų bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrį, organizuoti uždraustos lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, sukurti tinklą, kurio svarbiausiomis akimis tapo patikimų Žemaitijos parapijos kunigų ir jų bendraminčių būrys.
Išblaivintai tautai į rankas įteikus knygą galutiniam tikslui pasiekti užteko tik kelių dešimtmečių. Ypatingi nuopelnai čia priklausė ir [[Varnių kunigų seminarija|kunigų seminarijai]].
=== Pavadinimo kilmė ===
[[1320]] m. minimi kaip ''Medenike'' ir iki XVI a. 2-osios pusės vadinti ''Medininkais''. Vėliau prigijo ''Varnių'' vardas, kuris kilęs nuo [[Varnelė]]s upelio, kuris prateka pro miestą, vardo. Dar [[1904]] m. [[Vaižgantas]] jos pavadinimą mini kaip ''Varnė''. Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.
== Kunigų seminarija ==
[[Vaizdas:Varniukatedra8.jpg|thumb|200px|[[Varnių katedra]]]]
[[Vaizdas:Varnių muziejus3.JPG|thumb|200px|Varnių kunigų seminarija, dabartinis [[Žemaičių vyskupystės muziejus]]]]
Varnių [[kunigų seminarija]] savo veiklą pradėjo [[1623]] m., kai iš [[Kražiai|Kražių]] į Varnius buvo pasiųsti du [[jėzuitai|jėzuitų]] kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės [[teologija|teologijos]], apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. [[1628]] m. ji perkelta į Kražius.
Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. [[1739]] m. vyskupas [[Juozapas Karpis]] Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas [[Antanas Dominykas Tiškevičius]].
[[1741]] m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir [[kapitula]] liko patenkinti. [[1748]] m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie [[1760]]–[[1761]] m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė [[jėzuitai]].
[[1762]] m. Žemaičių vyskupu paskirtas [[Jonas Dominykas Lopacinskis]]. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje [[Lukiškės]]e ([[Vilnius|Vilniuje]]) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, [[Viržuvėnai|Viržuvėnuose]] ([[Janapolė]]je) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta [[marmuras|marmuru]], miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos – mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. [[1767]] m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie [[1770]] m.
Numalšinusi [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], [[1864]] m. [[Rusijos imperija|caro valdžia]] Varnių kunigų seminariją perkėlė į [[Kaunas|Kauną]].
[[Vaizdas:Motiejus Valanciaus Aversum.jpg|thumb|150px|Varniai, 50 litų moneta <ref>http://www.lb.lt/2001_valancius</ref>]]
Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose [[1999]] m. pradėtas kurti [[Žemaičių vyskupystės muziejus]]. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be LR Vyriausybės, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.
[[1740]]–[[1864]] m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi [[Motiejus Valančius]], [[Antanas Strazdas]], [[Antanas Vienažindys]], [[Antanas Baranauskas]].
== Bliuzo naktys ==
Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, [[Graužai (Telšiai)|Graužų]] kaime prie [[Lūkstas|Lūksto]] ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta [[bliuzas|bliuzo]] festivalis „[[Bliuzo naktys]]“.
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=3000|inc=1000|incmin=200
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|1862|736|r1862=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|547|Ворни}}</ref>
|1970|2027|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|689||Varniai}}</ref>
|1976|1900|r1976=<ref name="LTE">{{LTE|12|93||Varniai}}</ref><ref name="TLE">{{TLE|4|460||Varniai}}</ref>
|1979|2059
|1989|2028
|2001|1355
|2012|1135
}}
=== Žymūs žmonės ===
[[Vaizdas:GiedraitisMerkelis3.JPG|thumb|200px|Žemaičių vyskupų Giedraičių sarkofagai Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios rūsyje]]
Varniuose gyveno [[Simonas Daukantas]] (1793–1864 m.), kunigai-rašytojai [[Antanas Baranauskas]] (1835–1902 m.), [[Antanas Strazdas]] (1763–1833 m.), [[Motiejus Valančius]] (1801–1875 m.; išlikęs jo gyvenamasis namas, Varniuose parašė istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“), [[Antanas Vienažindys]] (1841–1892 m.).
Istorikas [[Motiejus Strijkovskis]] (~1547–1593 m.) Varniuose gyvendamas parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Nuo [[1572]] m. iki mirties Varniuose gyveno vienas lietuvių raštijos pradininkų [[Mikalojus Daukša]] (~1527–1613 m.).
Varniuose gimė ir augo rašytojas [[Adolfas Sprindis]] (1921–1986 m.), regbio komandos Šiaulių „Vairas“ ilgametis žaidėjas ir treneris [[Jonas Žilevičius]].
[[Vaizdas:Varnele Varniai.JPG|thumb|160px|[[Varnelė]] ties Varniais]]
== Gamta ir geografija ==
Per miestą teka [[Varnelė]], į pietus nuo miesto telkšo [[Lūkstas]]. Varniai įsikūrę [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumoje]], įeina į [[Varnių RP]] teritoriją. Apylinkėse telkšo Lūkstas pietvakariuose, [[Stervas]] ir [[Biržulis]] šiaurės rytuose, įkurtas [[Biržulio-Stervo ornitologinis draustinis]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* {{ML|4|103|Varniai}}
* [http://www.varniai.lt Varnių svetainė]
* [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Varniu_istorija.htm Miesto istorijos fragmentai]
* [http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/varniai.htm Tėvų žemė]
* [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/varniai.html Trumpa istorija ir žemėlapiai]
== Nuotraukos ==
<gallery>
Vaizdas:VarniaiKulturoscentras.JPG|Varnių seniūnija
Vaizdas:DauksaMikalojus.JPG|Paminklas Mikalojui Daukšai
Vaizdas:GiedraitisMerkelis.JPG|Paminklas Merkeliui Giedraičiui
Vaizdas:ValanciusVarniai.JPG|Paminklas Motiejui Valančiui
Vaizdas:ValanciusVarniai2.JPG|Motiejaus Valančiaus namas
Vaizdas:Varniumuziejus7.JPG|Žemaičių vyskupystės muziejus
Vaizdas:Varniukatedra1.JPG|[[Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]
Vaizdas:Varniukatedra2.JPG|Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios altorius
Vaizdas:VarniaiAleksandrobaznycia.JPG|[[Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia]]
</gallery>
{{TELgyv}}
{{ltcity}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:Varniai| ]]
[[bat-smg:Varnē]]
[[be-x-old:Варні]]
[[cs:Varniai]]
[[el:Βαρνιάι]]
[[en:Varniai]]
[[eo:Varniai]]
[[es:Varniai]]
[[fi:Varniai]]
[[it:Varniai]]
[[lv:Varņi]]
[[pl:Wornie]]
[[pms:Varniai]]
[[pt:Varniai]]
[[ru:Варняй]]
[[vo:Varniai]]
[[zh:瓦爾尼艾]]
| |||