Napoleonas Indrašius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 7:
[[1937]] m. baigė mediciną [[Kauno universitetas|Kauno universitete]]. Indrašių finansiškai ne kartą rėmė Antanas Gaigalas (1881–1950)<ref>[http://gaigalas.com/7865/istorija/antanas-gaigalas.html Antanas Gaigalas]</ref>.
 
Dirbo Kaune ir Vilniuje, [[1945]]-[[1950 m.]] vadovavo [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|VU Medicinos fakulteto]] Nervų ir [[psichika|psichikos]] ligų katedrai, rašė mokslinius straipsnius bei redagavo medicininius leidinius „[[Pasaulėžiūra]]" ir „[[Sveikata (žurnalas)|Sveikata]]". VU [[docentas]] (1945 m.). Sovietinės valdžios [[1950 m.]] birželio 1 d. buvo suimtas ir [[kalėjimas|kalintas]] iki 1950 m. spalio 24 d.Apkaltino tuo,kad naudodamas elektrotraukulinę terapiją, žudė tarybinius žmones, kad jo gydymo metodus išrado kapitalistinių šalių mokslininkai. Prof. Kairiūkštis parašė ginamąjį laišką, kuriame nurodė, kad N.Indrašius nėra nusikaltėlis, o jo taikomus gydymus elektros šoku pirmieji pritaikė rusų mokslininkai. Byla buvo nutraukta ir iš kalėjimo paleistas dėl nepagrįstų skundų<ref>. 1951 -1957m. N.Indrašius dirbo <ref>. 1957m.1951N.Indrašius dirbo Kauno psichiatrinėje ligoninėje, nuo 1957m. iki mirties Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Nuo 1960m. antraeilėse pareigose dirbo Aukštųjų mokyklų poliklinikoje, dėstė valstybiniame Pedagoginiame institute.Žurnalas "Sveikatos apsauga" [[1985]], Nr. 2, psl. 60.
</ref>.