23:49, 30 gruodžio 2012 versija taisyti Almantas Steckevičius (aptarimas \| indėlis) 180 keitimai →‎Antrojo Pasaulinio karo laikotarpis (1940 – 1945) ← Prieš tai darytas keitimas		23:57, 30 gruodžio 2012 versija taisyti anuliuoti Almantas Steckevičius (aptarimas \| indėlis) 180 keitimai →‎Sovietinės okupacijos laikotarpis (1945 – 1991) Kitas pakeitimas →
Eilutė 83: === Sovietinės okupacijos laikotarpis (1945 – 1991) === [[1944]] 08m. 04rugpjūčio 4 d. Susisiekimo kelių liaudies komisaro įsakymu Lietuvoje pradėjo dirbti naujai įkurta Atstatomųjų statybos darbų valdyba, kuri organizavo savo darbų apylinkes Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Telšiuose. Geležinkelininkams atiteko karo veiksmų nusiaubti keliai. Rusų geležinkelininkai atstatinėjo kelius, perkalinėjo kelius į Rusijos geležinkelio vėžę. 1944-[[1945]] metais buvo atlikta daug svarbių darbų: atstatomi stočių keleivių namai, tvarkomi tiltai ir kiti objektai. Buvo įkurta TSRS valdžios suformuota pokario Geležinkelių valdyba. [[1946]] m. Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė 2091,8 km kelių, tarp jų 536,6 km dvikelio. [[1953]] 05m. gegužės 15 d. TSRS Susisiekimo kelių ministerijos įsakymu Lietuvos, [[Latvija\|Latvijos]] ir [[Estija\|Estijos]] geležinkelio valdybos sujungiamos į vieną Baltijos geležinkelio valdybą, kuri sudaroma Rygoje. Lietuvoje geležinkeliai buvo suskaidyti į keturias Vilniaus, Kauno, Šiaulių plačiųjų ir [[Panevėžys\|Panevėžio]] siaurųjų geležinkelių apygardas, kurios tiesiogiai pavaldžios Baltijos geležinkelio valdybai. ~~TSRS~~[[1956]] ~~Susisiekimo~~m. ~~kelių ministerija 1956 04~~balandžio 26 ~~sugrįžo prie ankstesnės valdymo struktūros~~d. ~~Vėl~~vėl buvo atkurti trijų Baltijos valstybių geležinkeliai. Susisiekimo kelių ministerija pasiūlė sujungti juos vėl iš naujo. [[1963]] 02m. vasario 14 d. TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių sujungimo į Pabaltijo geležinkelius. Vienas reikšmingiausių sovietmečio darbų vystant Lietuvos geležinkelius buvo Naujosios Vilnios – Kauno ir Lentvario – [[Trakai\|Trakų]] linijų elektrifikavimas. [[1975]] 12m. gruodžio 29 d. pirmasis elektrinis traukinys atvyko iš Vilniaus į Kauną, o nuo [[1976]] 01sausio 20 d. pradėtas ir nuolatinis jų eismas. Sovietmečiu taip pat buvo atlikti ir kiti svarbūs darbai: [[1972]] - [[1975]] m. iš siaurosios į 1520 mm vėžę rekonstruota Švenčionėlių – [[Utena\|Utenos]] linija, [[1982]] m. nauja trasa nutiestas ruožas Radviliškis – [[Pakruojis]], pratęstas geležinkelis iš [[Adutiškis\|Adutiškio]] iki [[Didžiasalis\|Didžiasalio]] (šiuo metu išardytas). Buvo modernizuojami ir geležinkelio riedmenys. [[1979]] m. pasibaigė garvežių pakeitimas [[Šilumvežis\|šilumvežiais]]. ~~Pabaltijo geležinkelyje neliko eismo reguliavimo krivūle, buvo~~Buvo pereita prie pusiau automatinės blokuotės. === Nepriklausomybės laikotarpis (nuo 1991) === 1990 m. kovo 11 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo TSRS, tačiau Lietuvos geležinkeliai dar priklausė Pabaltijo geležinkeliui. 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius, po sudėtingų Lietuvos susisiekimo ministerijos sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės “Lietuvos geležinkeliai” įsteigimo. TSRS susisiekimo ministerija 1991 m. gruodžio 28 d. pasirašė nurodymą dėl TSRS susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelio likvidavimo nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone ir ėmė tvarkytis laisvai ir savarankiškai.

Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų