Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmųjų Lietuvos geležinkelių pradžia yra [[1851 m.|1851]] metai, kai [[Rusija|Rusijos]] vyriausybė priėmė nutarimą dėl [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] - [[Varšuva|Varšuvos]] geležinkelio tiesimo. Kelio tiesimas oficialiai pradėtas 1851 m. vasario 15 d. Lietuvoje Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis priklausė Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei. [[1858 m.]] gegužės 15 d. prie Vilniaus 18 [[varstas|varstų]] kelio atkarpoje buvo atlikti bandomieji darbai.

Pirmasis traukinys iš [[Daugpilis|Daugpilio]] pusės į Vilnių atvyko [[1860 m.|1860]] metų rugsėjo 4 dieną. Viešasis eismas buvo atidarytas kelyje [[Kaunas]] – [[Kybartai]] 1861 m. balandžio 11 d. Traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į [[Virbalis|Virbalį]] atidarytas [[1862 m.]] kovo 15 d., o reguliarus eismas į Varšuvą 1862 m. gruodžio 15 d.

Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo [[Kauno geležinkelio tunelis|Kauno]] ir [[Panerių tunelis|Panerių]] tuneliai (pastatyti [[1861 m.|1861]] metų rudenį), tiltai per [[Neris|Nerį]], [[Vilnia|Vilnelę]], [[Merkys|Merkį]] bei [[Nemunas|Nemuno]] upę Kaune. Šioje linijoje buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): aukščiausios klasės [[Lentvaris|Lentvario]] ir Virbalio, pirmos klasės - Vilniaus ir Kauno, antros klasės – [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]], trečios klasės - [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]], [[Varėna|Varėnos]] ir [[Žasliai|Žaslių]], ketvirtos klasės - [[Bezdonys|Bezdonių]], [[Ignalina|Ignalinos]], [[Marcinkonys|Marcinkonių]], [[Mauručiai|Mauručių]], Pabradės[[Pabradė]]s, [[Pilviškiai|Pilviškių]], [[Rūdiškės|Rūdiškių]], [[Turmantas|Turmanto]], [[Valkininkai|Valkininkų]], , [[Vievis|Vievio]] ir [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]].

Rusijos valstybė norėdama pradėti eksportuoti [[Ukraina|Ukrainos]] grūdus per [[Liepoja|Liepojos]] uostą, paruošė ir patvirtinto naujo geležinkelio projektą Lentvaris – [[Romnai]] (Ukraina). Geležinkelio tiesimo darbai pradėti [[1872 m.|1872]] metais. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik trumpa 36,2 km. ilgio atkarpa [[Naujoji Vilnia]] – [[Kena]] – [[Šumskas]] - Valstybės siena. Buvo pastatytos Naujosios Vilnios, Kenos stotys. Naujosios Vilnios - [[Minskas|Minsko]] kelio ruožas viešajam eismui atidarytas 1873 01 14.

1872 03 18 pradėta tiesti kelio [[Mažeikiai]] - [[Jelgava]] atkarpa. 1873 11 03 Jelgavos - Mažeikių kelias pradėjo viešąjį eismą.

Buvo nutiestos strategiškai svarbios linijos: Liepoja – [[Kaišiadorys]] (atidaryta 1871 m.), [[Radviliškis]] – [[Daugpilis]] (1873 m.) Vilnius – [[Lyda]] (1884 m.), Varėna – [[Alytus]] – [[Šeštokai]] – [[Suvalkai]] (1899 m.). Iki šių dienų atkarpa Varėna – Alytus neišliko.

Prie naujų geležinkelio linijų kūrėsi nauji miesteliai ir miestai – Kaišiadorys, Švenčionėliai, Mažeikiai, Kazlų Rūda. Pradėjo sparčiai augti kiti Lietuvos miestai, ypač tie, kurie tapo geležinkelių mazgais – Radviliškis, [[Šiauliai]] ir kiti.

[[Prūsija|Prūsijos]] valdžia 1872 03 25 priėmė įstatymą dėl Tilžės[[Tilžė]]s – [[Pagėgiai|Pagėgių]] - [[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelio tiesimo. 1875 07 01 šis 95 km ilgio geležinkelis buvo atidarytas viešajam eismui.