Akademizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Akademijų Italijoje pavyzdžiu pradėjo kurtis akademijos kitose šalyse. Užuot samdę ir kvietę menininkus iš Italijos, monarchai buvo suinteresuoti ugdyti dailininkus savo šalyse. 1648 m. buvo įsteigta Prancūzijos tapybos ir skulptūros akademija Paryžiuje Romos Šv. Luko akademijos pavyzdžiu. Ji turėjo ugdyti menininkus specialiai Prancūzijos karaliaus dvarui. Prancūzijos akademija sėmėsi pavyzdžio iš prancūzų dailininkų, dirbusių Italijoje: [[Klodas Lorenas|Klodo Loreno]] ir [[Nikola Pusenas|Nikola Puseno]]. Prancūzų akademizmui didžiulės įtakos turėjo Akademijos direktorius [[Šarlis Le Briunas]] (1619 − 1690). Jo pastangomis buvo įvesta sistematizuota mokymo programa, kuri stengėsi vienyti pripažintų Europos meistrų, kaip [[Rubensas]], [[Rafaelis]], [[Ticianas]] ir kitų, dailės principus. XVIII a. įsikūrė meno akademijos [[Didžiosios Britanijos karalystė|D. Britanijos]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos imperijose]]. Ilgainiui pradėjo formuotis akademinio mokymo sąlygotas stilius, kuriam būdingas idealizuotas [[eklektika|eklektinis]] vaizdavimas. Naują postūmį akademizmui suteikė XVIII a. paplitęs [[klasicizmas]], kurįkuris greitai buvo adaptuotas ir priimtas beveik visų akademijų kaip oficialus akademistinis stilius. Prancūzijos akademistinei mokyklai didžiulę įtaką turėjo [[Žakas Luji Davidas]] (1748−1825) ir [[Engras|Žanas Ogiustas Domenikas Engras]] (1780-1867). Įtakos turėjo XIX a. pradžioje pradėjęs plisti [[Romantizmas|romantizmo]] stilius. Meno akademijose buvo bandoma suvienyti šiuos stilius į vientisą sistemą. Buvo teigiama, kad kai kurie akademizmo auklėtiniai, kaip [[Frančeskas Hajesas]] (1791−1882) Italijoje, esą buvo pasiekę šių stilistikų sintezės harmonijąharmonijos.

Daugelis žymių dailininkųmenininkų, kaip [[Engras]] ir [[Eženas Delakrua]] Prancūzijoje, [[Jošua Reinoldsas]] Anglijoje, [[Ilja Repinas]] Rusijoje, [[Antonio Canova]] Italijoje, buvo akademikai, tačiau akademizmo terminas visų pirma priskiriamas akademijų mokiniams, kurie siekė formalistinių akademinių principų taikymo mene. Prancūzijos akademijos rengiama kasmetinė paroda „Salonas“ sutraukdavo daugybę lankytojų. Meno kūrinius parodai atrinkdavo Akademijos komisija. „Geriausieji“ laimėdavo specialius prizus. Sėkmė „Salone“ dailininkui garantuodavo žinomumą, pelningus užsakymus ir sėkmingą būsimą karjerą. Viešąjį meninį skonį formuodavo akademikų įvertinimas. Jų aprobuotus kūrinius įsigydavo karaliai ir imperatoriai, turtingi aristokratai, savivaldybės, bažnyčios. Jaunieji dailininkai dažnai tapydavo sava maniera, tačiau paskutiniaisspaskutiniaisiais potėpiais suteikdavo paveikslams formalią akademistinę stilistinę pakraipą.