Sargonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 4:
|vaizdas = Sargon of Akkad.jpg
|vaizdo plotis = 160px
|epigrafas = Bronzinis Sargono biustas, surastas [[
|visas vardas = Sargonas Akadietis
|valdymo pradžia = ~ [[2270 m. pr. m. e.]]
Eilutė 52:
}}
'''Sargonas''' ([[akadų kalba|akadų k.]] ''Šarru-kīnu'', 'tikrasis karalius'), taip pat '''Sargonas Didysis, Sargonas Akadietis'''
Tikslios Sargono gyvenimo ir valdymo datos nėra žinomos. Pagal ''trumpąją chronologiją'', jis valdė
Yra išlikę žinių apie Sargono šeimą. Jo pagrindinė žmona buvo karalienė [[Tašlultum]]. Žinomi jo vaikai: duktė ''Enheduanna'', buvusi žyne, ritualinių giesmių kūrėja, įpėdiniai karaliai [[Rimušas]] ir [[Maništušu]], taip pat žinomi kiti du sūnūs ''Shu-Enlil'' ir ''
== Akado imperijos kūrėjas ==
[[Vaizdas:Akkadkings.jpg|miniatiūra|250px|left|Sargono šeimos medis]]
Būdamas įtakingu dvariškiu pas Kišo karalių, Sargonas jį nužudė, užgrobdamas sostą ir turėdamas tikslą užkariauti [[Mesopotamija|Mesopotamiją]]. Netrukus Sargonas puolė [[Urukas|Uruką]], sugriovė jo gynybines sienas. Nuvertė vienintelį III Uruko dinastijos valdovą [[Lugalzagesis|Lugalzagesį]], paimdamas jį į nelaisvę ir nuvesdamas į [[Nipūras|Nipūrą]]. Pastatytos statulos papėdėje padarė įrašą, jog „''Lugalzagesį su šuns apykakle atvedė prie [[Enlilis|Enlilio]] vartų''“. Prieš pasukdamas į rytus link [[Lagašas|Lagašo]], persekiojo šumerų pajėgas iki [[Uras|Uro]] ir link [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]], iš čia
Sekančią pergalę Sargonas pasiekė Kazaloje nugalėjęs karalių Kaštubilą. Pasak senovės šaltinio, Sargonas nušlavė Kazalos miestą taip, „kad joks paukštis nerado vietos pakilti nuo žemės“.
Eilutė 66:
Sargonas Šumere sparčiai semitizavo vietos gyventojus, miestų valdytojais paskirdamas ne šumerus, o semitus akadus. [[Akadų kalba]] tapo [[lingua franca]] visoje Mesopotamijoje, ja buvo atliekami visi oficialūs įrašai. Sargono valdoma imperija palaikė prekybinius ir diplomatinius ryšius su šalimis aplink [[Arabijos jūra|Arabijos jūrą]] bei Artimuosiuose Rytuose. Sargonas gerbė šumerų religiją ir jų dievų kultą, todėl [[šumerų kalba]] daugiausiai buvo naudojama religiniais tikslais. Sargonas save laikė „dievo [[Anu]] pateptuoju žyniu“, „[[Enlilis|Enlilio]] didžiuoju [[ensis|ensiu]]“.
Nors Sargonas laikomas pirmuoju tikru imperatoriumi, Lugalzagesis valdė imperiją prieš jį
== Karai vakaruose ir rytuose ==
Iš karto po Šumero Sargonas organizavo keletą sėkmingų [[Kampanija (karyba)|kampanijų]] į šiaurės vakarus
Rytuose Sargonas nugalėjo įsibrovusius [[Elamas|Elamo]] lyderius, vadovaujamus Avano karaliaus. Jų miestai buvo užgrobti, o [[Šušas|Šušo]], [[Barhašis|Barhašio]] ir aplinkinių rajonų valdytojai ir karaliai tapo Akado vasalais. Akadų kalba tapo oficiali tarptautiniu mastu. Prie Sargono ji buvo standartizuota ir pritaikyta [[dantiraštis|dantiraščiui]], anksčiau naudotam šumerų.
Vėlyvuoju Sargono valdymo laikotarpiu jo imperijai grėsė badas, maištai ir karas. Sargonui mirus jo imperija iš karto sukilo, išgirdusi apie karaliaus mirtį. Sukilimus malšino į valdžią atėję jo sūnūs [[Rimušas]] (valdė 9 metus) ir [[Maništušu]] (valdė 15 metų). Po Sargono mirties Mesopotamijos karaliai jį laikė pavyzdžiu apie du tūkstantmečius. [[Asirija|Asirijos]] ir [[Babilonija|Babilonijos]] karaliai, turėję įkurtas imperijas Mesopotamijoje, laikė save Sargono imperijos įpėdiniais. Tokie karaliai kaip [[Nebonidas]] (valdė 556–539
== Taip pat skaitykite ==
Eilutė 80:
* [[Sargonas II]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
|