Sargonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|epigrafas = Bronzinis Sargono biustas, surastas [[NinevehasNinevija|NineveheNinevijoje]]

'''Sargonas''' ([[akadų kalba|akadų k.]] ''Šarru-kīnu'', 'tikrasis karalius'), taip pat '''Sargonas Didysis, Sargonas Akadietis'''  – vienos pirmųjų imperijų  – [[Akado imperija|Akado imperijos]]  – kūrėjų, pirmasis jos valdovas. Sargono vadovaujami [[semitai]] akadai, gyvenę į šiaurę nuo [[Šumeras|Šumero]] ir turėję centralizuotą valstybę, XXIII ir XXII a.a. pr. m. e. nukariavo pietinėje Mesopotamijoje įsikūrusius šumerų [[miestas-valstybė|miestus-valstybes]], po to įsigalėjo dab. [[Iranas|Irano]], [[Sirija|Sirijos]], [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] teritorijose. Valdė iš naujosios sostinės [[Akadas|Akado]], nors archeologiškai šio miesto vieta nenustatyta. Manoma, jog miestas stovėjo tarp [[Siparas|Siparo]] ir [[Kišas|Kišo]]. Akado dinastijos valdymas truko apie pusantro šimtmečio.

Tikslios Sargono gyvenimo ir valdymo datos nėra žinomos. Pagal ''trumpąją chronologiją'', jis valdė 2270-2215 2270–2215 m. m. pr. m. e., pagal ''viduriniąją''  – 2334-2279 2334–2279 m. m. pr. m. e. Datos paremtos [[Šumero karalių sąrašas|Šumero karalių sąrašu]]. Nėra aišku, ar Sargono vardą gavo gimdamas, ar jis buvo suteiktas atėjus į valdžią. Sargono gimimas ir vaikystė aprašomi „Sargono legendoje“,<ref>http://etcsl.orinst.ox.ac.uk/section2/tr214.htm „Sargono legenda“</ref> šumerų tekste, laikytinu Sargono biografija. Išlikę teksto fragmentai mini jo tėvą ''La'ibumLa’ibum'', tačiau lieka neaišku, kaip Sargonas tapo karaliumi.

Yra išlikę žinių apie Sargono šeimą. Jo pagrindinė žmona buvo karalienė [[Tašlultum]]. Žinomi jo vaikai: duktė ''Enheduanna'', buvusi žyne, ritualinių giesmių kūrėja, įpėdiniai karaliai [[Rimušas]] ir [[Maništušu]], taip pat žinomi kiti du sūnūs ''Shu-Enlil'' ir ''Ilaba'isIlaba’is-takal''.

== Akado imperijos kūrėjas ==

Būdamas įtakingu dvariškiu pas Kišo karalių, Sargonas jį nužudė, užgrobdamas sostą ir turėdamas tikslą užkariauti [[Mesopotamija|Mesopotamiją]]. Netrukus Sargonas puolė [[Urukas|Uruką]], sugriovė jo gynybines sienas. Nuvertė vienintelį III Uruko dinastijos valdovą [[Lugalzagesis|Lugalzagesį]], paimdamas jį į nelaisvę ir nuvesdamas į [[Nipūras|Nipūrą]]. Pastatytos statulos papėdėje padarė įrašą, jog „''Lugalzagesį su šuns apykakle atvedė prie [[Enlilis|Enlilio]] vartų''“. Prieš pasukdamas į rytus link [[Lagašas|Lagašo]], persekiojo šumerų pajėgas iki [[Uras|Uro]] ir link [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]], iš čia  – link [[Uma (Šumeras)|Umos]]. Sargonas padarė simbolinį gestą, nuplaudamas savo ginklus „Žemutinėje jūroje“ (Persijos įlankoje), tuo parodydamas, jog nugalėjo visą Šumerą.

Nors Sargonas laikomas pirmuoju tikru imperatoriumi, Lugalzagesis valdė imperiją prieš jį  – atėjęs į valdžią Umoje, jis užkariavo ar kitu būdu užvaldė Urą, Uruką, Nipurą ir Lagašą, teigė turėjęs valdžią teritorijose iki pat [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]].

Iš karto po Šumero Sargonas organizavo keletą sėkmingų [[Kampanija (karyba)|kampanijų]] į šiaurės vakarus  – [[Derlingasis pusmėnulis|Derlingojo pusmėnulio]] žemdirbystės zoną. Toliau užkariavo [[Maris|Marį]], Jarmutą ir [[Ebla|Eblą]], iki pat dab. [[Libanas|Libano]] ir [[Turkija|Turkijos]] ([[Tauro kalnai]]). Taip Akado imperija kontroliavo prekybos kelius, kuriais buvo saugiai gabenami medienos ir brangiųjų metalų kroviniai, toliau plukdomi [[Eufratas|Eufratu]] į Akadą.

Vėlyvuoju Sargono valdymo laikotarpiu jo imperijai grėsė badas, maištai ir karas. Sargonui mirus jo imperija iš karto sukilo, išgirdusi apie karaliaus mirtį. Sukilimus malšino į valdžią atėję jo sūnūs [[Rimušas]] (valdė 9 metus) ir [[Maništušu]] (valdė 15 metų). Po Sargono mirties Mesopotamijos karaliai jį laikė pavyzdžiu apie du tūkstantmečius. [[Asirija|Asirijos]] ir [[Babilonija|Babilonijos]] karaliai, turėję įkurtas imperijas Mesopotamijoje, laikė save Sargono imperijos įpėdiniais. Tokie karaliai kaip [[Nebonidas]] (valdė 556–539  m. m. pr. m. e.) labai domėjosi Sargono dinastijos istorija, netgi vykdė kasinėjimus Sargono ir jo įpėdinių rūmuose, jie buvo įkvėpti šios dinastijos karinių pergalių pradėti savo kampanijas Artimuosiuose Rytuose.

== Šaltiniai ==