Ispanijos įpėdinystės karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 11:
Habsburgai, siekdami neleisti Prancūzijai įsitvirtinti bent Ispanijoje, taip pat bandė spręsti šią problemą vedybų politika. Imperatoriaus [[Leopoldas I|Leopoldo I]] svainė Marija Ana po Marijos Luizos mirties taip pat buvo ištekinta už Karolio II, bet ir ši santuoka buvo analogiškai beviltiška.
Susidomėjimą Ispanijos problema rodė ir jūrinės valstybės – [[Anglija]] bei [[Olandija]]. Jei būtų nelikę Karolio II, anglams buvo svarbu užsitikrinti užjūrio prekybos teises Ispanijos kolonijose. Olandijai ypač rūpėjo Ispaniškųjų Nyderlandų likimas. Šie interesai jungė Angliją ir Olandiją (kaip ir [[Viljamas III Oranietis|Vilhelmo Oraniečio]] dinastinė linija). Olandijos ekonomiką valdę sluoksniai jokiu būdu nenorėjo, kad Prancūzijos sosto įpėdinis sėstų į Ispanijos sostą. Jie siekė pasidalinti Ispanijos valdas,
Po Karolio II mirties dinastinės galimybės leido pratęsti valdžią Ispanijoje Burbonams arba Habsburgams, nes tiek [[Leopoldas I]], tiek [[Liudvikas XIV]] buvo karaliaus [[Pilypas III Habsburgas|Pilypo III]] anūkai. Todėl kandidatai į sostą buvo du: Leopoldo I anūkas, [[Bavarija|Bavarijos]] kurfiursto sūnus Jozefas Ferdinandas ir Liudviko XIV anūkas, Anžu kunigaikštis Pilypas.
| |||