Lotynų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 77:
[[XV a.|XV]]-[[XVI amžius|XVI]] a. Lietuvos poetas [[Mikalojus Husovianas]] (Nicolaus Hussovianus), ilgą laiką gyvenęs Vilniuje, lotyniškais dvieiliais parašė poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (''De statura, feritate ac venatione bisontis carmen'') – pirmą grožinės literatūros kūrinį, apdainuojantį Lietuvą.
[[XVI a.]] Vilniaus poetas [[Jonas Radvanas]] (Ioannus Radvanus) sukūrė lotynų kalba poemą „Radviliada“ (''Radvilias''), kurioje poetine forma pateikė Lietuvos istorijos apžvalgą nuo [[Gediminas|Gedimino]] iki [[Mikalojus Radvila Rudasis|Radvilos Rudojo]]. Jis pirmasis iš poetų su dideliu įkvėpimu apdainavo Vilniaus miesto įkūrimo legendą. Populiarus visoje ano meto Europoje poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] gyveno Lietuvoje ir ją garsino savo lotyniškomis eilėmis – apdainavo Žemaičių krašto grožį, Lietuvos sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Sarbievijus [[Roma|Romoje]] buvo vainikuotas laurų vainiku, jo eilėraščių rinkinys „Lyrikų knyga“ (''Lyricorum libri'') pasirodė net 60 leidimų.
Lotynų ir graikų kalbas puikiai mokėjo lietuvių raštijos pradininkai [[Abraomas Kulvietis]], [[Stanislovas Rapolionis]] ir [[Martynas Mažvydas]]. Kulvietis ir Rapolionis iš pradžių jas dėstė savo įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje mokykloje, vėliau – [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]].
| |||