Šumeras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 11:
== Geografija ==
[[vaizdas:Cities of Sumer (en).svg|thumb|Šumero teritorija ir svarbiausi miestai-valstybės]]
Šumero regionas užėmė dalį [[Pietinė Mesopotamija|Pietinės Mesopotamijos]] ir apėmė dviejų pagrindinių Mesopotamijos upių ([[Tigras|Tigro]] ir [[Eufratas|Eufrato]]) žemupius. Pietuose regionas turėjo priėjimą prie [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]], kuri tuo metu buvo gerokai didesnė: dabartinė [[Basros gubernija]] (antikinė [[Chaldėja]]) yra naujai atsiradusi žemė, kurios nebuvo šumerų laikais. Taigi, [[Ūras]], [[Eridu]] ir [[Lagašas]] buvo uostai. Tuo metu abi upės dar nebuvo susiliejusios į vieną, t.y. į [[Šat al Arabas|Šat al Arabą]].
Rytuose Šumeras siekėsi su kita to meto civilizacija - [[Elamas|Elamu]], o vakaruose regioną uždarė nederlinga [[Sirijos dykuma]], kuri skyrė nuo [[Senovės Egiptas|Egipto]] ir [[Senovės Sirija|Sirijos]]. Šiaurinė Šumero riba nėra aiškiai apibrėžta, tačiau ties [[Siparas|Siparo]] miestu, kur Tigras ir Eufratas priartėja vienas prie kito, prasidėjo mažiau derlingos žemės, ten stovėjo pagrindinis semitų miestas [[Akadas]]. Šumerų šis šiaurinis regionas dar buvo vadinamas ''Urru''.
Eilutė 56:
Ūro dinastijos valdovai susidūrė su išorine grėsme: į Šumerą migravo klajokliai semitai iš vakarinių dykumų - [[amoritai]]. Nors valdovai bandė statyti gynybines sienas, amoritai ir toliau siaubė vakarines ir šiaurines periferijas. Keletoje nereikšmingų šumerų gyvenviečių ([[Ešnūna|Ešnūnoje]], [[isinas|Isine]], [[Babilonas|Babilone]]) jie įkūrė savo dinastijas ir iš čia plėtė teritorijas. Galiausiai Šumerą pasidalino keturios amoritų karalystės, ir Ūro dinastija buvo nuversta. Tai žymėjo Šumero civilizacijos pabaigą.
== Ekonomika ==
Šumero regionas nepasižymėjo gausiais gamtiniais ištekliais. Šalyje nebuvo praktiškai jokių mineralų (metalų, brangakmenių), akmens, medienos. Todėl vietinės žaliavos, ant kurių pastatyta visa šumerų civilizacijos ekonomika, buvo [[molis]], [[nendrė]]s ir irigaciniai įrengimai, leidę užauginti žemės ūkio produktus.
Vietinių medžiagų trūkumas buvo svarbus faktorius, skatinęs šumerus domėtis aplinkinėmis šalimis ir užmegzti su jomis prekybą. Svarbus prekybinis partneris buvo rytinis kaimynas [[Elamas]], kuris veikė kaip tarpininkas tarp Šumero ir Irano kalnyno tautų, iš kur buvo gabenami įvairūs mineralai. Elamo prekybiniai keliai siekė [[Badakšanas|Badakšaną]] dab. [[Afganistanas|Afganistane]], iš kur atkeliaudavo prabangos preke laikomas [[lazuritas]]. Šumero vakarinis kaimynas buvo [[Senovės Sirija|Sirija]], su kuria šumerai santykius palaikė per tarpininką [[Maris|Marį]]. Ji buvo svarbi dėl gausios medienos žaliavos.
Šumerai neturėjo gerai išvystyto kelių tinklo, o tiek vidaus, tiek užsienio prekyba buvo palaikoma vandens keliais - upėmis ir kanalais. Šumerai naudojo nendrinius laivus. Ne mažiau svarbi buvo ir jūrinė prekyba, vykusi per Eridu, Ūro, Lagašo uostus. Per Persijos įlanką vyko senovinė prekyba su [[Dilmunas|Dilmunu]] (dab. [[Bahreinas]]), [[Maganas|Maganu]] (dab. [[Omanas]]) ir [[Meluha]] (spėjama, tuometinė [[Indo civilizacija]]). Iš čia atkeliaudavo [[dioritas|diorito]] dirbiniai, metalai, karoliukai ir kitos prabangos prekės.
== Buitis ==
== Kultūra ir pasiekimai ==
=== Šumerų religija ===
{{main|Šumerų mitologija}}
[[Vaizdas:Fragment_Bau_Louvre_AO4572.jpg|thumb|Šumerų deivė|200px]]
[[Vaizdas:Gudea_of_Lagash_Girsu.jpg|thumb|
Ankstyvųjų Šumerų miestų-valstybių valdymo forma buvo [[Teokratija|teokratinė]], o politinė ir religinė valdžia nebuvo išsiskyrusios.
# [[Politeizmas|politeistinė]] ([[Panteonas|panteone]] – 3000 dievų)
| |||