Ašūras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Wejdas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
'''Ašūras''' ({{en|Assur, Ashur}}, {{ar|آشور‎|Ašur}}, {{arc|ܐܬܘܪ|Aṯur}}) – viena iš senovės [[Asirija|Asirijos]] sostinių. Miesto liekanos plyti vakariniame [[Tigras|Tigro]] krante, į šiaurę nuo santakos su [[Mažasis Zabas|Mažuoju Zabu]], dab. šiaurės [[Irakas|Irako]] ''Al-Shirqat'' rajone [[Salah ad Dino muchafaza|Salah ad Dino muchafazoje]]. Objektas įtrauktas į [[UNESCO]] saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą [[2003]] m. Tais pačiais metais įrašytas ir į [[UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašas|Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą]]<ref>http://unesco.lt/index.php?url=pavojuje-esancio-pasaulio-paveldo-sarasas UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašas</ref> <ref>http://whc.unesco.org/en/list/1130/threats/ Ašūras UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąraše</ref> dėl regione vykstančio [[Irako karas|ginkluoto konflikto]] bei grėsmės užtvindyti istorinę vietovę dėl numatomos čia statyti dambos.
 
Ašūras buvo pirmąja [[Asirijos imperija|Asirijos imperijos]] sostine nuo [[XIV a. pr. m. e.]] iki [[IX a. pr. m. e.]] Taip pat Ašūras buvo asirų religine sostine, vieta, kur buvo karūnuojami ir laidojami karaliai. Per Ašūrą driekėsi šiaurės Mesopotamijos prekybiniai keliai, jungęsi [[Eufratas|Eufrato]] slėnyje jungęsi su prekybiniu [[Karalių kelias|Karalių keliu]].
 
== Istorija ==
Eilutė 39:
== Archeologija ==
 
Ašūrą tirti ėmėsipradėjo [[vokiečiai|vokiečių]] archeologai [[1898]] m. Kasinėjimus vietoje [[1900]] m. pradėjo ''Friedrich Delitzsch'', vėliau[[1903]]–[[1913]] m. juos tęsė Rytų draugijos grupė, kuriai vadovavo ''Robert Koldewey'', vėliau – ''Walter Andrae''. Aptikta virš 16 000 molinių [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelių. Dauguma archeologinių radinių pateko į [[Berlynas|Berlyno]] Pergamono muziejaus (''Pergamonmuseum'') ekspozicijas.
[[1903]]–[[1913]] Rytų draugijos grupė, kuriai vadovavo ''Robert Koldewey'', vėliau – ''Walter Andrae''. Buvo aptikta virš 16 000 molinių [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelių. Dauguma archeologinių radinių pateko į [[Berlynas|Berlyno]] Pergamono muziejaus (''Pergamonmuseum'') ekspozicijas.
 
Paskutiniu metu miestą tyrinėjo Vokietijos tyrimų fondo ([[1988]] ir [[1989]] m.), [[Bavarija|Bavarijos]] kultūros ministerijos, [[Miunchenas|Miuncheno]] universiteto ([[1990]] m.) archeologai.