Afrikos vergų prekyba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuoroda į archive.org |
|||
Eilutė 1:
'''Afrikos vergų prekyba'''
== Vergovė Afrikos visuomenėse ==
Eilutė 5:
* Maždaug du trečdalius: [[Sokoto kalifatas|Sokoto kalifate]], [[Zanzibaro sultonatas|Zanzibare]] (iki 90 procentų);
* Maždaug pusę: XIX a. [[Siera Leonė]]je, [[Dualai|Dualų]] visuomenėje, [[Igbolandas|Igbolande]], [[Kongo imperija|Konge]], [[Čokviai|Čokvėje]], [[Madagaskaras|Madagaskare]];
* Maždaug trečdalį: [[Sahelio civilizacija|Sahelio]] valstybėse: [[Džolofas|Džolofe]], [[Vagadu]] (
* Mažiau negu trečdalį: XIX a. [[Etiopija|Etiopijoje]]
Tradicinėse Afrikos visuomenėse vergai nebuvo traktuojami kaip beteisiai. Skirtumas tarp vergų ir laisvųjų valstiečių buvo labai nedidelis. Vergai turėjo mokėti duoklę, dirbti šeimininkui privalomus darbus, bet jų įsitikinimai ir laisvė nebuvo varžomi. Vergai buvo daugiau visuomenės kasta su savo prievolėmis, negu kad visiškai priklausomas šeimininko žaislas.
Eilutė 12:
== Finikiečių ir islamo vergų prekyba ==
[[Vaizdas:African slave trade.png|thumb|200px|left|Svarbiausios Afrikos valstybės ir islamo vergų prekybos keliai XIII a.]]
{{main|Arabų vergų prekyba}}
Anksčiausi žinomi atvejai, kuomet vergai buvo vežami iš Juodosios Afrikos, užfiksuoti jau [[Senovės Egiptas|Egiptiečių]] raštuose. Kelionėse į [[Kušas|Kušą]] ir [[Puntas|Puntą]] egiptiečiai parsiveždavo vietos gyventojų. Vėliau vergais iš juodosios šiek tiek prekiavo [[Finikiečiai]], įkūrę kolonijas šiaurinėse Afrikos pakrantėse ir inicijavę transsacharinę prekybą.
Eilutė 21:
[[Vaizdas:AfricanSlavesTransport.jpg|thumb|250px|Vergai, gabenami į Rytinę Afrikos pakrantę]]
Kitas musulmonų inicijuota vergų prekyba vyko per [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyną]]. Nuo IX a. rytinėse Afrikos pakrantėse susiformavę [[Suahelių civilizacija|Suahelių civilizacijos]] miestai-valstybės aptarnaudavo arabų pirklius, parūpindami vergus iš krašto gilumos. Manoma, kad iš pradžių šios prekybos mastai buvo labai nedideli
Vėliau, [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] atsirandant plantaciniam ūkiui, vergų paklausa augo. Jos didžiausia viršūnė buvo XIX a., kuomet pakrantėse įsigalėjo [[Zanzibaro sultonatas]], masiškai tiekęs vergus musulmoniškai Azijai. Manoma, kad kasmet per Zanzibarą buvo parduodama 50,000 vergų<ref>[http://www7.nationalgeographic.com/ngm/data/2001/10/01/html/ft_20011001.6.html Swahili Coast]</ref>. [[David Livingstone|Livingstonas]] apskaičiavo, kad apie 80,000 jų žūdavo dar nepasiekę pakrantės, gabenami iš Afrikos gilumos<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/africa/6510675.stm BBC Remembering East African slave raids]</ref>.
Manoma, kad Arabų vergų prekybos metu
== Atlanto vergų prekyba ==
[[Vaizdas:Slave ship diagram.png|thumb|200px|Vergų išdėstymas laive, gabenant per Atlantą. Tose kelionėse mirdavo daugybės vergų]].
{{main|Atlanto vergų prekyba}}
Atlanto vergų prekyba ėmė formuotis XV a., per [[Didieji geografiniai atradimai|Didžiuosius geografinius atradimus]] Europos šalims užvaldžius [[Amerika|Amerikos]] teritorijas. Naujosioms kolonijoms reikėjo daug darbo jėgos, o vietiniai [[indėnai]] tam nelabai tiko. Iš pradžių, užmezgant kontaktus su Afrikos visuomenėmis, europiečius ([[portugalai|portugalus]]) domino daugiausia egzotinių prekių ([[auksas|aukso]], [[dramblio kaulas|dramblio kaulo]]) prekyba. Pirmieji vergai iš Afrikos buvo naudojami portugalų kolonizuotoje negyvenamoje [[San Tomė]]s saloje, kur pradėtas cukranendrių auginimas. Pirmieji Afrikos vergai Naująjį Pasaulį pasiekė 1501
Brazilijoje ir kitose Amerikos vietos klestint plantaciniam ūkiui, Afrikos vergų paklausa augo labai sparčiai. Daugiausia jų buvo įvežta į Portugalijos kolonijas Brazilijoje, [[Naujoji Ispanija|Naująją Ispaniją]], [[Karibų jūros regionas|Karibų salas]]. Didžiausio masto vergų prekyba pasiekė XVIII a. Naujajame pasaulyje Afrikos vergai labai stipriai pakeitė vietos gyventojų sudėtį. Iki dabar daugybės Karibų salų gyventojai yra juodaodžiai.
Svarbiausi Afrikos regionai dalyvavę Atlanto vergų prekyboje buvo prie Afrikos vakarinių pakrančių. Anksčiausiai portugalai santykius užmezgė su [[Benino civilizacija]] ir [[Kongo civilizacija]]. Kadangi šiose visuomenėse buvo paplitusi praktika dovanoti svečiams vergus, keletas vergų buvo padovanoti portugalams. Vėliau portugalai juos ėmė gaudyti patys, taip sugadindami savo santykius su vietos visuomenėmis.
Tačiau tai nepabaigė vergų prekybos. Atvirkščiai, vietinės visuomenės vis labiau įsitraukė į vergų prekybą, gaudami iš jos ekonominį pelną. Pvz., dėl vergų prekybos Benino civilizacijos visuomenės labai stipriai kito. Čia susiformavo prekybiniai pajūrio miestai-valstybės ([[Vergų krantas]], [[Aukso krantas]], [[Dualai]] ir kt.), bendraujantys su europiečiais, o krašto gilumoje susiformavo galingos imperijos ([[Dahomėja]], [[Ašantis]], [[Benino karalystė]], [[Aro konfederacija]] ir kt.), kurių tikslas buvo gaudyti vergus ir tiekti juos į pajūrį.
Eilutė 41:
Manoma, kad tarp 1650 ir 1900 Atlanto vergų prekybos metu iš Afrikos buvo išvežta apie 10.24 mln. gyventojų<ref name="Lovejoy">Lovejoy, Paul E. ''Transformations in Slavery''. Cambridge University Press, 2000</ref>.
== Vergų prekybos panaikinimas ==
1794
Tiek Afrikos visuomenėse, tiek Europos visuomenėse kilo didelis pasipriešinimas vergų prekybos draudimui, kuris sunaikino per amžius susiklosčiusius ekonominius pagrindus. Britams neretai jėga įdiegus naująsias taisykles, Afrikos valstybių valdovai irgi pasirašė vergų prekybos panaikinimo sutartis ir turėjo ieškoti naujų pajamų šaltinių.
| |||