Rozvių karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S ({{SavStr}})
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
Čangamirių dinastijos pradžia nėra iki galo išaiškinta. Atskiros legendos teigia, kad pirmasis Čangamirė buvo [[Monomotapa|Monomotapos]] valdovo [[Matopė]]s sūnus, kuris XV a. pabaigoje įkūrė savo dinastiją pietinėje periferijoje. Tačiau po to nėra jokių žinių apie vėlesnius jo įpėdinius. Tikrasis karalystės sukūrimas tapatinamas su XVII a. viduriu ir asmenybe, kuri vadinama [[Čangamire Dombo]]. Jo kilmė nėra aiški ir kelia daug klausimų istorikams. Keliuose portugalų šaltiniuose minima, kad Dombo buvo Monomotapos vasalas, kuris tapo nepriklausomas ir vėliau vykdė užkariavimus Butua žemėse.
 
Jis garsėjo kaip žymus karvedys, o be to turėjo ypatingų magiškų galių. Pasinaudodamas [[Butua karalystė]]s vidine krize (po paskutiniojo žinomo valdovo [[Čibundulė]]s mirties ten viešpatavo politinė suirutė), jis paėmė valdžią jos teritorijose ir įsitvirtino sostinėje [[Danamombė]]je. Netrukus jis nukariavo didelę dalį Monomotapos teritorijų šiaurėje ir išvijo portugalus iš Zimbabvės plynaukštės, t. y. iš jų prekybinių faktorijų [[Mazovė]]s regione. 1663 m. Monomotapos valdovai ėmė skelbtis nebe portugalų, o rozvių vasalais. Netrukus buvo nukariautas [[Manjikalandas]], ir rozviai paėmė valdžią beveik visoje dabartinės Zimbabvės teritorijoje. Plečiantis Čangamirės Dombo hegemonijai regione, Portugalai tikėjosi blogiausio ir užsibarikadavo [[Sena (miestas)|Senos mieste]]. Tačiau galutinis Zimbabvės karalysčių suvienijimas neįvyko: jį nutraukė Dombo mirtis 1696 m.
 
=== Dombo įpėdiniai ===
Nors rozviai išlaikė valdžią pietrytinėje Zimbabvėje iš sostinės Danamombės, buvusiose imperijos teritorijose susiformavo vietinės smulkios valstybės. Nepriklausomi tapo manjikai rytuose, pietryčiuose susiformavo [[Dumos konfederacija]]. Kitos feodalinės valstybėlės buvo [[Buhera]], [[Govera]], [[Maungvė]], [[Mbirė]], [[Mharis]], [[Nhovė]] [[Šavaša]] ir kt. Dauguma jų atsisakė mokėti duoklę rozviams arba mokėjo tik nominaliai. Tai lėmė, kad rozviai nebesivadino tradiciniu titulu [[mambo]], o pakeitė jį į mažiau ambicingą – ''išė''.
 
Be to, į buvusias karalystės teritorijas prasidėjo išorinių tautų migracijos. Iš šiaurės rytų, t. y. iš už Zambezės upės, teritorijas puldinėjo [[Maravis]], iš pietryčių migravo [[tsongai]], iš pietų į šiaurines Limpopo pakrantes kėlėsi [[vendai]], iš pietvakarių – [[soto-tsvana]].
 
Rozvių valstybę sužlugdė kultūriškai primityvesnių [[nguniai|ngunių]] genčių antpuoliai iš už Limpopo upės, vadinami [[mfekane]]. Pirmasis užkariautojas, nusiaubęs Rozvių karalystės likučius buvo karvedys [[Zvangendaba]], kuris atsivedė [[ngoniai|ngonių]] armiją. Apie 1831 m. jis nusiaubė Danamombę ir nužudė rozvių karalių Changamire Chirisamhuru II, tačiau netrukus išsikėlė į šiaurę, kur už Zambezės upės sunaikino Maravio imperiją. Į sostą sėdo paskutinis rozvių valdovas Changamire Tohwechipi. Jis susidūrė su kita ngunių grupe – [[Mzilikazis|Mzilikazio]] vadovaujamais [[ndebeliai]]s. Ndebeliai galutinai nukariavo Rozvių valstybę ir vietoj jos įkūrė savo karalystę – [[Matabelelandas (valstybė)|Matabelelandą]].
Rozvių karalystė tęsė Butua karalystės architektūros tradicijas, tačiau nebepasiekė tokių aukštumų kaip [[Khamis|Khamyje]]. Žymiausi Rozvių laikotarpio miestai buvo Danamombė, [[Naletalis]], Zindžandža ir Manjanga. Taip pat rozviai globojo savo karalystės amatus. Auksas ne tik buvo parduodamas portugalams, bet iš jo buvo gaminami papuošalai, dekoruojami pastatai. Sostinės valdovo rūmuose rasta daugybė auksinių papuošalų: karoliukų, aukso gijų, lakštų, kuriais puošti baldai ir sienos. Rūmuose susikaupę amatininkai kūrė puikią raudoną bei juodą keramiką, kuria karalystė garsėjo. Taip pat buvo gaminami dirbiniai iš dramblio kaulo, muilo akmens, vario bei geležies. Audimo pramonė buvo sukaupta senojoje Butuvos sostinėje Khamyje.
 
Rozviams priskiriamos ir religinės reformos. Vietoj senųjų šonų kultų, t. y. tikėjimo [[mhondoro]] dvasiomis (atskirose karalystėse jos tapatintos su tų valstybių įkūrėjų garbinimu), įvestas vienatinio dievo [[Mvari]] kultas. Tokiu būdu pereita prie savotiškos [[monoteizmas|monoteizmo]] formos. Didelę reikšmę turėjo Mvario orakulas, kuris pranašystes išsakydavo ir bendraudavo per patarnautojus, vainamus Burna, Akis ir Ausis. Dvasininkai mabvudzi, riropenga ir nerwande užimdavo svarbias pareigybes valdovo rūmuose.
 
== Valdovai ==
174 866

pakeitimai