Ašūras: Skirtumas tarp puslapio versijų

|Image vaizdas = [[Vaizdas:Flickr - The U.S. Army - www.Army.mil (218).jpg|thumb|center|250px|JAV kariai prie senovinio Ašūro liekanų]]

|Session žeml plotis = 27250

|Link žeml info = =

'''Ašūras''' ({{en|Assur, Ashur}}, {{ar|آشور‎|Ašur}}), {{arc|ܐܬܘܪ|Aṯur}}) – viena iš senovės [[Asirija|Asirijos]] sostinių. Miesto liekanos plyti vakariniame [[Tigras|Tigro]] krante, į šiaurę nuo santakos su [[Mažasis Zabas|Mažuoju Zabu]], dab. šiaurės [[Irakas|Irako]] ''Al-Shirqat'' rajone [[Salah ad Dino muchafaza|Salah ad Dino muchafazoje]]. Objektas įtrauktas į [[UNESCO]] saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą [[2003]]  m. Tais pačiais metais įrašytas ir į [[UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašas|Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą]]<ref>http://unesco.lt/index.php?url=pavojuje-esancio-pasaulio-paveldo-sarasas UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašas</ref> <ref>http://whc.unesco.org/en/list/1130/threats/ Ašūras UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąraše</ref> dėl regione vykstančio [[Irako karas|ginkluoto konflikto]] bei grėsmės užtvindyti istorinę vietovę dėl numatomos čia statyti dambos.

Ašūras buvo pirmąja [[Asirijos imperija|Asirijos imperijos]] sostine nuo [[XIV a. pr. m. e.]] iki [[IX a. pr. m. e.]] Taip pat Ašūras buvo asirų religine sostine, vieta, kur buvo karūnuojami ir laidojami karaliai. Per Ašūrą driekėsi šiaurės Mesopotamijos prekybiniai keliai, jungęsi [[Eufratas|Eufrato]] slėnyje su prekybiniu [[Karalių kelias|Karalių keliu]].

Semitiškas Ašūro miestas buvo įkurtas pačioje III tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Pirmieji įrašai apie Ašūro valdovus pasirodė po [[2000 m. pr. m. e.]]. Po [[Akado imperija|Akado imperijos]] viešpatavimo į [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] įsiveržė semitai [[amoritai]], kurie sunaikino senąją civilizaciją. Mesopotamijai suskilus, atskiri miestai, tarp kurių [[Isinas]], [[Ešnūna]], [[Maris]], Ašūras, čia sukūrė atskiras karalystes. Semitų išeivių iš Akado įkurtas Ašūras pavadintas pagal genties vardą ir genties dievą [[Ašūras (dievas)|Ašūrą]], įtrauktą į [[Šumeras|šumerų]] ir [[Akadas|akadų]] panteoną kaip karo dievą. Nuo II tūkst. pr. m. e. visas regionas su klestinčia [[Asirija|Asirijos]] karalyste dažnai buvo vadinamas pagrindinio asirų miesto ir sostinės - – Ašūro pavadinimu. Tokį regiono pavadinimą perėmė ir senovės [[persai]], vadinę jį ''Athura''. [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperijos]] laikais regionas buvo žinomas kaip Asuristanas.

Ašūrą tirti ėmėsi [[vokiečiai|vokiečių]] archeologai [[1898]]  m. Kasinėjimus vietoje [[1900]]  m. pradėjo ''Friedrich Delitzsch'', vėliau juos tęsė

[[1903]]-–[[1913]] Rytų draugijos grupė, kuriai vadovavo ''Robert Koldewey'', vėliau  – ''Walter Andrae''. Buvo aptikta virš 16 000 molinių [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelių. Dauguma archeologinių radinių pateko į [[Berlynas|Berlyno]] Pergamono muziejaus (''Pergamonmuseum'') ekspozicijas.

Paskutiniu metu miestą tyrinėjo Vokietijos tyrimų fondo ([[1988]] ir [[1989]]  m.), [[Bavarija|Bavarijos]] kultūros ministerijos, [[Miunchenas|Miuncheno]] universiteto ([[1990]]  m. ) archeologai.

* Olaf Matthes: Zur Vorgeschichte der Ausgrabungen in Assur 1898-19031898–1903/05. MDOG Berlin 129, 1997, 9-27. ISSN 0342-118X