Karl May: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė labai gausioje audėjų šeimoje, kuri susilaukė keturiolikos vaikų. Iš jų išgyveno vos penkeri. Lankydamas mokyklą, privačiai dar mokėsi muzikos ir kompozicijos. [[1856]] m. pradėjo dirbti mokytoju Waldenburgo liaudies mokykloje. Dėl smulkios vagystės buvo pašalintas iš mokyklos ir nuteistas šešioms savaitėms arešto. Keletą metų vertėsi privačiomis pamokomis, rašė pasakas ir apsakymus. Dėl vėl įvykdytų vagysčių ir finansinių sukčiavimų, nuo [[1865]] m. iki [[1869]] m. buvo įkalintas [[Cvikau]] pilyje. Išleistas, vėl vagiliavo, o nuo [[1870]] m. iki [[1874]] m. buvo įkalintas Waldheimo mieste už valkatavimą. Šio kalėjimo pastoriaus įtakos dėka, išleistas į laisvę, grįžo gyventi pas tėvus į Ernstthal, ėmėsi rašyti prozą bei dirbo redaktoriumi pramoginiuose laikraščiuose. Nuo [[1878]] m. dirbo laisvuoju rašytoju. Nuo [[1880]] m. pradėjo leisti vadinamąjį knygų Rytų ciklą. [[1892]] m. išleistas šešių romanų ciklas apie [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]] išgarsino K. Majų. Nuo [[1899]] m. daug keliavo po [[Azija|Aziją]], [[1908]] m. lankėsi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Nuo [[1893]] m. iki [[1910]] m. buvo išleistos garsiausios rašytojo knygos: [[Vinetu]], „Sidabro ežero turtai“, „Old Šeterhendas“Surehand“. K. Majus taip pat išleido poezijos, dramos knygų, autobiografinę knygą „Mano gyvenimas ir siekiai“, humoreskų, novelių. 1912 m. netikėtai mirė. Mirties priežastimi nurodoma širdies sustojimas, astma.