Stanislovas Leščinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vaizdo plotis = 200px

'''Stanislovas Leščinskis I''' ({{pl|Stanisław Leszczyński}}, [[1677]]  m. [[spalio 20]] d., [[Lvovas|Lvove]]  – [[1766]]  m. [[vasario 23]] d., [[Liunevilis|Liunevilyje]], [[Prancūzija]])  – [[Lenkijos karalius]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[1704]]-–[[1709]] ir [[1733]]-–[[1736]]  m., Lotaringijos hercogas.

Kilęs iš [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] didikų, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių. Kai [[1698]]  m. vedė Kotryną Opalinskaitę, tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų.

Nuo [[1699]]  m., kaip ir jo tėvas, buvo [[Poznanės vaivada]]. Per [[1700]]–[[1721]]  m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] vienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po [[Karolis XII|Karolio XII]] įsiveržimo į Lenkiją [[1702]]  m., [[1704]]  m. [[liepos 12]] d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas [[1705]]  m. [[spalio 4]] d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Realiai didesnę valdžią įgijo po [[1706]]  m. rugsėjo mėn. Altranštadto sutarties, kuria Augustas II atsisakė Lenkijos karaliaus sosto.

[[Karolis XII|Karoliui XII]] [[1709]]  m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie [[Poltavos mūšis|Poltavos]], Stanislovas Leščinskis [[1710]]  m. [[vasario 4]] d. emigravo į Prūsiją, o po to į [[Prancūzija|Prancūziją]]. [[1725]]  m. išleido dukterį Mariją už [[Liudvikas XV|Liudviko XV]]. [[1733]]  m. [[vasario 2]] d. mirė [[Augustas II]]. Nors bajorijos dauguma ir [[Prancūzija]] palaikė Stanislovą Leščinskį, [[Austrija]] bei [[Prūsija]] rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį [[Saksonija|Saksonijoje]] [[Augustas III Saksas|Frydrichą Augustą]]. Prancūzijos diplomatijai remiant [[1733]]  m. [[rugsėjo 12]] d. vėl buvo išrinktas [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą [[1733]]–[[1735]]  m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo [[Rusija|Rusijos]] palaikomas [[Augustas III Saksas|Frydrichas Augustas]].

Pagal Vienos taiką [[1738]]  m. Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą. Po [[1736]]  m. abdikacijos (karūnos atsisakymo) gyveno Prancūzijoje, jos karaliaus iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Pastatydino rūmų, įkūrė parkų. Jo [[Nansi]] įsteigtą Stanislovo akademiją, Liunevilyje veikusią Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų Lenkijos politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar  – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui [[1831]]  m. pastatytas paminklas.