Intervalas (muzika): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Intervalas''' ({{lot|intervalum}} - – tarpas) - – atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio tonų, dviejų [[muzika|muzikos]] garsų skirtumas. Kiekvienas intervalas gali būti vertikalusis (harmoninis), arba horizontalusis (melodinis).

Harmoninis intervalas nusakomas tik dydžiu (pvz., didžioji sekunda, mažoji tercija, ir pan.), o melodinis - – dar ir kryptimi (aukštyn, žemyn). Apatinis intervalo garsas vadinamas jo '''pagrindu''', viršutinis - – '''viršūne'''. Pagal skambesio darnumą ar aštrumą intervalai skirstomi į [[konsonansas|konsonansus]] ir [[disonansas|disonansus]].

Intervalo dydį - – jo '''kiekybę''' (ir paties intervalo pavadinimą) lemia aprėpiamas diatoninės [[dermė]]s laipsnių kiekis nuo pagrindo iki viršūnės. Pagal dydį inetrvalai vadinami lotyniškais kelintiniais mot. giminės skaitvardžiais (prima, sekunda, tercija, kvarta, kvinta ir t. t.) arba žymimi arabiškais skaitmenims. Intervalai iki oktavos (8) imtinai yra vadinami paprastaisias, virš oktavos - – sudėtiniais (jie sudaromi iš oktavos ir paprastojo intervalo).

Iš natūraliųjų diatoninės [[dermė]]s laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami '''diatoniniais'''. '''Kokybinį''' diatoninio intervalo dydį lemia jo sudėtin įeinančių [[tonas|tonų]] ir [[pustonis|pustonių]] kiekis. Pagal kokybę jie esti '''grynieji''' ([[prima]], [[oktava]], [[kvinta]], [[kvarta]]), '''didieji''' ir '''mažieji''' ([[sekunda]], [[tercija]], [[seksta]], [[septima]]; atitinkamai sudėtiniai: [[nona]], [[decima]], [[tercdecima]], [[kvartdecima]]). Išimtis - – padidintos kvartos ir sumažintos kvintos intervalai (susidaro tarp IV ir VII mažorinės dermės laipsnių); jie yra vienodo dydžio (dvylikalaipsnėje temperuotoje darnoje) ir kiekvienas jų dar vadinamas [[tritonis|tritoniu]]. Žymint intervalo kokybę naudojamos tokios santrumpos:

* gr. - – grynasis intervalas (pvz., gr.4 - – grynoji kvarta);

* m. - – mažasis intervalas (pvz., m.2 - – mažoji sekunda);

* d. - – didysis intervalas (pvz., d.3)  – didžioji tercija;

* pad. - – padidintieji intervalai (pvz., pad.4 - – padidintoji kvarta);

* sum. - – sumažintieji intervalai (pvz., sum.5 - – sumažintoji kvinta).

| [[Mažoji tercija]] || m.3 || 1½ tono || 3

| [[Grynoji kvarta]] || gr.4 || 2½ tono || 5

| [[Mažoji seksta]] || m.6 || 4 tonai || 8

Padidintieji intervalai sudaromi praplečiant (alteruojant) grynuosius arba didžiuosius - – jų viršūnę paaukštinant (arba pagrindą pažeminant) vienu pustoniu.

| [[Sumažintoji tercija]] || sum.3 || ''cis-es'' || 1 tonas || 2

Intervalai apverčiami vieną iš juos sudarančių garsų perkeliant oktava aukštyn (arba žemyn). '''Apverstiniai intervalai''' (inversiniai, komplementarieji), papildantys paprastuosius iki oktavos, o sudėtinius - – iki dviejų oktavų, gaunami viena oktava paaukštinus intervalo pagrindą, arba viena oktava pažeminus jo viršūnę. Apverčiant intervalus, didieji intervalai visuomet virsta mažaisiais (ir atvirkščiai), o padidintieji - – sumažintaisiais; grynieji visuomet virsta grynaisiais. Prima virsta oktava, sekunda - – septima, tercija - – seksta, kvarta - – kvinta (ir atvirkščiai).

Intervalus sumuojant (t. y. antrojo intervalo pagrindą prilyginant pirmojo intervalo viršūnei) sudaromi nauji intervalai. Naujai sudaryto intervalo kiekybę nusako jį sudarančių intervalų dydžių suma, atmetus pasikartojantį bendrą dermės laipsnį (pagal formulę: c=a+b-1). Antai sekunda ir tercija sudaro kvartą (2+3-1=4), dvi tercijos - – kvintą, dvi kvartos - – septimą ir pan.

* Intervalas. Iš ''Muzikos enciklopedija'': II tomas, I - – N. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 29-30.

* Krutulis, A. ''Muzikos terminų žodynas''. Vilnius: Vaga, 1975, p. 104-105104–105.