Kiaušialąstė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
tvarkyti |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Gray3.png|thumb|right|260px|Kiaušialąstė]]
'''Kiaušialąstė''' (dar vadinama '''''kiaušinėliu''''', {{la|ovum, ootidium}})
Kiaušialąstei susijungus su [[spermatozoidas|spermatozoidu]] (įvykus [[apvaisinimas|apvaisinimui]]) susiformuoja [[gemalas]]. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5–6 dienas po [[ovuliacija|ovuliacijos]]. Gemalas, turintis [[chromosominė aberacija|chromosominių aberacijų]], neretai žūva įvairiose [[nėštumas|nėštumo]] stadijose.
Eilutė 8:
== Sandara ==
Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir [[spermatozoidas]], turi haplodinį (pusinį) [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo
Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių [[kiaušinis|kiaušiniai]]).
== Kiaušialąsčių įvairovė ==
Stambiausia dabartinių gyvūnų kiaušialąstė yra silkinio [[ryklys|ryklio]] (skersmuo 29 cm); [[strutis|stručio]]
== Ovogenezė ==
Eilutė 18:
Ovogenezė vyksta kiaušidėse. Ji prasideda dar iki gimimo, o baigiasi po daugelio metų ir tik tuo atvėju, jei ovocitas yra apvaisinamas.
Moteriškos lyties vaisiaus kiašidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos, ovogonii, iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus, ovocyti primarii, kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas ypatingas, nes jis sustabdomas profazėje. Manoma, kad tai lemia mejozė slopinantis faktorius, kurį gamina piminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka “snausti” šioje stabtelėjusioje proazėje net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta). Užsitęsusi motinos ovocitų mejozė gali lemti chromosominius pokyčius, pavyzdžiui, vyresnėms moterims dažniau gimsta vaikai, sergantys Dauno sindromu.
Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą. Bręstančiame folikule pirminis ovocitas didėja, jame gausėja organelių, atsiranda trynio intarpų, žievės granulių, storėja jį supanti skaidrioji sritis. Dauguma pradėjusių bręsti folikulų sunyksta. Kas mėnesį subręsta dažniausiai tik vienintelis dominuojantis folikulas, kuris plyšta ir jame esanti moteriškoji lytinė ląstelė išrieda iš kiaušidės
Prieš pat ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės pirminis pasidalijimas. Susidaro antrinis ovocitas, ocitus secundarius, kuris yra beveik tokio pat dydžio kaip pirminis, ir nedidelis pirmasis redukcinis (poliarinis) kūnelis, corpus polare primum, kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą, spatiom pervitellinum, susidariusi atšlijus ovocitui nuo skaidriosios srities. Pirminis redukcinis kūnelis degeneruoja arba pasidalija į du vienodus fragmentus,
Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidaliimą, kuris sustabdomas metafazėje ir baigiasi tik tada jei per 12-24 valandas po ovuliacijos ovocitas esti apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis, curpus polaris sucendum, ir ovocitas tampa subręndės, ovum maturum, turintis haploidinį chromosomų rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės.
|