Mtvakazis: Skirtumas tarp puslapio versijų

|valdymo_metai1 = 1857-18681857–1868

|valdymo_metai2 = 1868 - 18941868–1894

'''Mtvakazis''' (''Mthwakazi'')  – ikikolonijinės [[Afrika|Afrikos]] valstybė gyvavusi XIX a. diddžiojoje dalyje dabartinės [[Zimbabvė]]s teritorijos. Vakaruose valstybė yra dažniau žinoma ją sukūrusios tautos ([[ndebeliai|ndebelių]]) pavadinimu: '''Ndebelė''', '''Matabelė''', '''Matabelelandas'''. Valstybės dinastija buvo vadinama '''Khumalo dinastija''' (''Khumalo'').

[[vaizdasVaizdas:Lobengula-image.jpg|thumb|left|150px|Lobengula, Mtvakazio karalius]]

Iki ndebelių astėjimoatėjimo į Zimbabvės plynaukštę regioną valdė [[Rozvių karalystė]]. Tačiau ją nuo XVIII a. pabaigoje siaubė sausra, vidiniai genčių judėjimai bei puolimai iš kaimyninių šalių. Tuo pat metu į pietus nuo Rozvių imperijos (į pietus nuo [[Limpopo]]) konsolidavosi [[nguniai|ngunių]] gentys, sukūrę savo valstybes [[Ndvandvė|Ndvandvę]], [[Mtetva]], o vėliau - – [[Zulu karalystė|Zulu karalystę]]. Šiuose įvykiuose atsidūrė ngunių Khumalo klanas, vadovaujamas [[Mzilikazi]]. Iš pradžių palaikęs Zulu valdovo [[Šaka|Šakos]] pusę, vėliau Mzilikazis išvedė savo klaną (apie 20 tūkst. žmonių) į šiaurę, apie 1838  m. persikeldamas per Limpopo. Iš pradžių jis migravo į dab. Botsvanos teritoriją, vėliau į dab. Zambiją, kol apie 1840  m. iš šiaurės vėl migravo į pietus, t.y. į Rozvių valstybės teritorijas. Čia jis rado nusiaubtą karalystę, kurią prieš keletą metų buvo nusiaubusi kita ngunių grupuotė - – [[Zvengendaba|Zvengendabos]] vadovaujami [[ngoniai]].

Mzilikazis įsitvirtino netoli nuo Rozvių sostinės [[Danamombė]]s, naujai įkurtoje gyvenvietėje, pavadintoje [[Bulavajas|Bulavajo]] (tai reiškė "skerdynių„skerdynių vieta"vieta“) ir čia įkūrė savo karalystę. Iš čia jis kovojo su paskutiniuoju rozvių valdovu [[Čangamire Tohvečipe]], kol jį galutinai nugalėjo 1857  m. Tuo metu khumalo klanas, jau vadinamas [[ndebeliai]]s, jau turėjo kontrolę visoje buvusioje Rozvių imperijos teitorijoseteritorijose, t.y. apėmė beveik visą dabartinę Zimbabvę. Mzilikaziui pavyko sutvirtinti centrinę valdžią per ypač karingus būrius, kurie rezidavo įtvirtintose gyvenvietėse. Visa karalystė buvo paremta karine jėga ir agresija prieš vietos gyventojus ([[kalangai|kalangus]] ir [[šonai|šonus]]).

Po Mzilikazio mirties 1868  m. karalystėje prasidėjo pilietinis karas dėl paveldėjimo, kuriame pergalę šventė [[Lobengula]]. Jis savo valdymo metu tiesiogiai susidūrė su augančiais europiečių interesais regione, kuriuos ypač domino [[auksas|aukso]] ištekliai. Mainais už gerovės prekes ir ginklus, jis pasirašė keletą kontraversiškų sutarčių su [[Britų imperija]]. Viena jų, 1888  m. Rudo koncesija, suteikė britų atstovui [[Sesilis Rodas|Sesiliui Rodui]] visas teises į karalystės mineralinius išteklius. Tai leido įkurti [[Britų Pietų Afrikos kompanija|Britų Pietų Afrikos kompaniją]] ir sudarė prielaidas krašto kolonizacijai.

[[vaizdasVaizdas:Battle of the Shangani.jpg|thumb|left|Šanganio mūšis pirmajame matabelių kare]]

1891  m. Britai užėmė šiaurines karalystės teritorijas ([[Mašonalandas|Mašonalandą]]). 1893  m. ndebelių įvykdyti žiaurumai prieš vietos gyventojus šonus tapo britams pretekstu užpulti Lobengulos karalystę, taip pradedant [[Pirmasis matabelių karas|Pirmąjį matabelių karą]]. Nors jo metu Lobengulos pajėgos buvo apie 100 tūkst., o britų - – vos 700 karių, britų pusėje buvo to meto modernios technologijos ir šaunamieji ginklai, dėl ko karas pasibaigė visiška britų pergale. Sunaikinus Bulavają, Lobengulai pavyko pabėgti, tačiau jau 1894  m. jis mirė neaiškiomis aplinkybėmis, palikdamas karalystę be valdovo.

Ndebelių ir šonų bei kalangų pasipriešinimas britams tęsėsi iki 1896  m., tačiau buvo galutinai nuslopintas, ir karalystės teritorijos inkorporuotos į [[Pietų Rodezija|Pietų Rodeziją]].

* Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860-19901860–1990. University of Rochester Press. p. 35-36.