Izraelitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vogone (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.60.60.35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Kombi Do Rock Cristão keitimas)
Eilutė 25:
|Pirmas = <hiero>M17-M17-O34:D21-M17-G1-D21:Z1*T14-A1*B1:Z2</hiero> |Pirmas-transkripcija = ysrjAr |Pirmas-tarimas = Israel |Pirmas-paaiškinimas =
}}
Ši izraelitų migracija nebuvo išskirtinis reiškinys to meto kontekste. [[Bronzos amžius|Bronzos amžiaus]] pabaigoje į Kanaaną migravo ir čia apsigyveno nemažai klajoklių tautų. Be izraelitų svarbiausios tarp jų buvo [[filistinai]], puldinėję šalį iš jūros, ir [[aramėjai]], migravę iš dykumų.
tai buvo kvaila buti arabu
 
Po Kanaano nukariavimo izraelitų kontroliuojamos teritorijos tapo žinomos kaip [[Izraelio žemė]], ir padalintos 12 genčių. Seniausias dokumentuotas izraelitų buvimo Kanaane patvirtinimas yra [[1208 m. pr. m. e.]] egiptietiška [[Merenptaho stela]], kur pirmą kartą istorijoje minimas izraelitų (''ysrjr'') etnonimas.
=== Karalystės ===
[[vaizdas:Davids-kingdom.jpg|thumb|Dovydo laikų karalystės teritorijos]]
tu esi mamos kotletas
Ankstyvuoju laikotarpiu izraelitų gentis valdė renkami [[teisėjai]], tačiau vėliau Izraelio žemėje gentys konsolidavosi į valstybę, kuri žinoma kaip [[Izraelio karalystė]]. Ją valdė trys karaliai: [[Saulius]], [[Dovydas]] ir [[Saliamonas]]. Nė vieno iš jų, kaip ir pačios vieningos karalystės, istoriškumas nėra įrodytas. Pasak Biblijos, tai buvo ekspansyvi valstybė, kuri kontroliavo teritorijas tarp [[Viduržemio jūra|Viduržemio]] ir [[Raudonoji jūra|Raudonosios]] jūrų. Ji nuolat kariavo su aplinkinėmis tautomis - [[filistinai]]s, [[finikiečiai]]s, [[amonitai (tauta)|amonitais]], [[moabitai]]s. Kai kurių mokslininkų nuomone, jos hegemonijos viršūnėje, ji netiesiogiai kontroliavo ir visą Užjordanę bei dalį aramėjų karalysčių.
[[vaizdas:Kingdoms of Israel and Judah map 830.svg|thumb|left|Izraelio ir Judėjos karalystės 830 m. pr. m. e.]]
Po Saliamono mirties karalystė suskilo į dvi dalis. Šiaurinė dalis (Manaseho, Efraimo, Gado, Dano, Ašero, Naftalio, Zebuluno, Reubeno ir Isaharo gentys) su sostine [[Samarija]] toliau buvo vadinama Izraeliu, kai tuo tarpu pietinė dalis (Benjamino, Judo ir Simeono gentys) su sotine Jeruzale, buvo vadinama [[Judėja]]. Šalimais sustiprėjus aplinkinėms karalystėms (tokioms kaip [[Aramas-Damaskas]], [[Amonas (regionas)|Amonas]], [[Moabas]], [[Edomas]], [[Filistija]]), izraelitai neteko daugybės teritorijų, ypač pietuose, šiaurėje ir Užjordanėje.
 
Archeologija patvirtina tik regione egzistavusias dvi atskiras karalystes, pradedant X a. pr. m. e. Jos yra minimos to meto aplinkinių šalių dokumentuose. Dažniausiai aplinkinėms tautoms jos buvo žinomos valdančiųjų dinastijų pavadinimu. Izraelio karalystė vadinta Omrio karalyste (pagal valdančiąją Omritų dinastiją), o Judėjos karalystė - Danieliaus karalyste. 925 m. pr. m. e. šias dvi karalystes savo karo žygio metu mini Egipto faraonas [[Šošenkas]].
=== Likimas ===
Dvi atskiros izraelitų karalystės ilgainiui lėmė skirtingą susiformavusią tapatybę ir papročius. Joms būdinga ir skirtinga istorija. 720 m. pr. m. e. šiaurinė (Izraelio) karalystė buvo nukariauta [[Asirų imperija|Asirų imperijos]], o Judėja savo dalinį valstybingumą išsaugojo iki 586 m. pr. m. e., kuomet ją nukariavo [[Naujoji Babilono karalystė]].