Palūkanos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.5.4) (robotas Pridedama: arc, io Šalinama: az Keičiama: zh |
|||
Eilutė 1:
'''Palūkanos'''
Palūkanos
Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: [[kreditorius]] (skolintojas) ir [[skolininkas]], abu turintys savo ekonominių interesų. Skolintojas suteikia skolininkui kreditą, turi tikslą gauti naudą
{{Vikižodynas|palūkanos|no=T}}▼
== Istorija ==
Palūkanos naudotos nuo senų laikų. Pradžioje jos būdavo matuojamos maistu ar kitomis gerybėmis. Vėliu pradėtos naudoti išduodant paskolas. [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]] paskolos siekdavo 10-36 % metinių palūkanų.
Šiais laikais palūkanos yra svarbiausias komercinių, investicinių, kreditinių sandorių ir tarptautinių ekonominių sutarčių elementas.
== Naudojimas ==
Palūkanos dažniausiai skaičiuojamos diskreciniams laikotarpiams (metams, pusmečiams, ketvirčiams, mėnesiams), o ilgalaikėms operacijoms patogiausia skaičiuoti nepertraukiamą (tolydinį) palūkanų prieaugį. Palūkanos palaipsniui išmokamos kreditoriui arba jungiamos į bendrą skolos sumą. Pirminės sumos didėjimas prisiskaičiuojant palūkanoms vadinamas pradinės sumos kaupimu. Palūkanų norma rodo ne tik skolos prieaugio sumą, bet naudojama kaip operacijų pelningumo įvertinimo rodiklis.
== Palūkanų norma ==
{{main|Palūkanų norma}}
Palūkanos gali būti apskaičiuojamos nuo pradinės sumos viso laikotarpio bėgyje, dar vadinama paprasta palūkanų norma, arba nuo sumos su priskaičiuotais už ankstesnį laikotarpį procentais – sudėtinga palūkanų norma.
[[Kategorija:Finansai]]
|