Vikipedija

Jonas Kavaliauskas (1938): Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S robotas: smulkūs taisymai
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Jonas Kavaliauskas''' ([[1938]] m. [[kovo 10]] d. Mitabynės k., [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio r.]]), choro dirigentas ir pedagogas.▼
| fonas = culture
| vardas = Jonas Kavaliauskas
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1938|03|10}}
| gimimo vieta = [[Mitabynė]], [[Panevėžio rajonas]]
| mirties data = {{Mirė|2006|03|01|1938|03|10}}
| mirties vieta =
| tautybė =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| vaikai =
| veikla = choro dirigentas, pedagogas
| partija =
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1963]] m. [[LSSR konservatorija]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
▲'''Jonas Kavaliauskas''' ([[1938]]  m. [[kovo 10]] d. Mitabynės k.[[Mitabynė]]je, [[Panevėžio rajonorajonas]] – savivaldybė|Panevėžio r[[2006]] m. [[kovo 1]] d.), – Lietuvos choro dirigentas ir, pedagogas.
 
== Biografija ==
Baigęs Kriklinių ([[PasvalioKriklinių rajonopagrindinė savivaldybėmokykla|Pasvalio r.]])Kriklinių septynmetę mokyklą]], [[1954]]–[[1958]] m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. [[Aleksandras Liberis|A. Liberis]]) ir vadovavo siuvimo fabriko „Nevėžis" moterų chorui. [[1958]]–1958–[[1963]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos AkademijaLVK|Lietuvos valstybinėjeLSSR konservatorijoje]] (dėst. [[Adolfas Krogertas|A.Adolfo Krogerto]] klasė). Vadovavo Vilniaus finansų ir lengvosios pramonės technikumų bei kailių fabriko chorams.▼
 
1963–[[19631966]]– m. [[1966Semipalatinskas|Semipalatinsko]] Semipalatinsko (Kazachija) muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir metodinės komisijos pirmininkas, miesto mišriojo choro vadovas. Grįžęs1966 m. grįžęs į Vilnių, [[1967]]–[[1970]] m. buvo vyrų choro „Varpas“ chormeisteris, [[1966]]–1966–[[1972]] m. [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. [[1970]]–1970–[[1978]] Vilniaus m. [[JuozasVilniaus Tallat-Kelpšakonservatorija|Vilniaus J. Tallat-Kelpšos]] aukštesniosios muzikos mokyklos]] choro dirigavimo dėstytojas ir choro studijos vadovas. <ref>{{TLE|2|271||Jonas Kavaliauskas}}</ref> Studiją tada lankė 80-90 merginų ir vaikinų, kuriuos dirigentas išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, surengė viešų koncertų. Paminėtinas [[1975]]  m. [[gruodžio 18]] d. koncertas [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Valstybinės filharmonijos]] salėje, surengtas mokyklos įkūrimo 35-mečio garbei. Be kitų kūrinių, mišrusis choras ir simfoninis orkestras atliko dvi dalis [[Antonijus Vivaldis|A.Antonijaus Vivaldi]] kantatos „Magnificat"„Magnificat„. Nuo 1978 m. Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinės meno mokyklos (menų gimnazijos) choro dirigavimo dėstytojas ir metodinės komisijos pirmininkas ([[1979]]–[[1995]] m.). [[1980]]–[[1991]] m. choro dirigavimą dėstė ir LSSR konservatorijoje. Mokyklose išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.▼
▲Baigęs Kriklinių ([[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio r.]]) septynmetę mokyklą, [[1954]]–[[1958]] choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. [[Aleksandras Liberis|A. Liberis]]) ir vadovavo siuvimo fabriko „Nevėžis" moterų chorui. [[1958]]–[[1963]] choro dirigavimo studijas tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (dėst. [[Adolfas Krogertas|A. Krogerto]] klasė). Vadovavo Vilniaus finansų ir lengvosios pramonės technikumų bei kailių fabriko chorams.
 
▲[[1963]]–[[1966]] Semipalatinsko (Kazachija) muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir metodinės komisijos pirmininkas, miesto mišriojo choro vadovas. Grįžęs į Vilnių, [[1967]]–[[1970]] buvo vyrų choro „Varpas“ chormeisteris, [[1966]]–[[1972]] Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. [[1970]]–[[1978]] Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir choro studijos vadovas. Studiją tada lankė 80-90 merginų ir vaikinų, kuriuos dirigentas išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, surengė viešų koncertų. Paminėtinas [[1975]] m. [[gruodžio 18]] d. koncertas Valstybinės filharmonijos salėje, surengtas mokyklos įkūrimo 35-mečio garbei. Be kitų kūrinių, mišrusis choras ir simfoninis orkestras atliko dvi dalis [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]] kantatos „Magnificat".
 
Nuo [[1978]] Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinės meno mokyklos (menų gimnazijos) choro dirigavimo dėstytojas ir metodinės komisijos pirmininkas ([[1979]]–[[1995]]). [[1980]]–[[1991]] choro dirigavimą dėstė ir [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]]. Mokyklose išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.
 
Vienas gražiausių J. Kavaliausko kūrybinės veiklos puslapių [[1970]]–[[1995]] darbas su Vilniaus miesto moterų choru „Eglė“ ([[1971]]). Būdamas choro meno vadovu ir dirigentu, ištisus 25 metus klausytojus džiugino darniais sostinės moterų balsais, jų menine ir scenine kultūra. Chorą lankė 70-90 balsingų moterų, kurias dirigentas išmokė kelis šimtus lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. „Eglė“ surengė daugiau kaip 300 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su dideliu pasisekimu koncertavo [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], Kuboje, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Italija|Italijoje]], nemaža įrašų padarė Lietuvos radijui, dalį kūrinių įdainavo į plokšteles, dalyvavo televizijos laidose. Choras [[1975]], [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Lietuva|Lietuvoje]] dalyvis. Taip pat paruoštas [[1973]], [[1978]] ir [[1983]] respublikiniams chorų sąskrydžiams [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir kitiems kultūros renginiams. „Eglė“ ne kartą respublikiniuose konkursuose pelnė absoliučiai geriausio moterų choro [[Lietuva|Lietuvoje]] ir laureato vardus, buvo [[1981]] V, [[1984]] VI ir [[1987]] VII [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] nugalėtoja. [[1978]] chorų festivalyje [[Talinas|Taline]] laimėjo trečiąją vietą, o [[1995]] tarptautiniame chorų konkurse [[Vokietija|Vokietijoje]] (Zwikau) pelnė sidabro diplomą. Kolektyvas surengė įspūdingų jubiliejinių koncertų. [[1978]] „Eglei" suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.▼
 
▲Vienas gražiausių J1970–1995 m. Kavaliausko kūrybinės veiklos puslapių [[1970]]–[[1995]] darbasdirbo su Vilniaus miesto moterų choru „Eglė“ ([[1971]] m.). Būdamas choro meno vadovu ir dirigentu, ištisus 25 metus klausytojus džiugino darniais sostinės moterų balsais, jų menine ir scenine kultūra. Chorą lankė 70-90 balsingų moterų, kurias dirigentas išmokė kelis šimtus lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. „Eglė“ surengė daugiau kaip 300 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su dideliu pasisekimu koncertavo [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Kuba|Kuboje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Italija|Italijoje]], nemaža įrašų padarė Lietuvos radijui, dalį kūrinių įdainavo į plokšteles, dalyvavo televizijos laidose. Choras [[1975]], [[1980]] ir [[1985]] m. respublikinių dainų švenčių, [[1990]] m. Lietuvos tautinės dainų šventės ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių [[dainų šventėsšventė]]s [[Lietuva|Lietuvoje]] dalyvis. Taip pat paruoštas [[1973]], [[1978]] ir [[1983]] m. respublikiniams chorų sąskrydžiams [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir kitiems kultūros renginiams. „Eglė“ ne kartą respublikiniuose konkursuose pelnė absoliučiai geriausio moterų choro [[Lietuva|Lietuvoje]] ir laureato vardus, buvo [[1981]] m. V, [[1984]] m. VI ir [[1987]] m. VII [[Stasys Šimkus|S.Stasio Šimkaus]] konkursų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] nugalėtoja. [[1978]] m. chorų festivalyje [[Talinas|Taline]] laimėjo trečiąją vietą, o [[1995]] m. tarptautiniame chorų konkurse Vokietijoje ([[Vokietija|VokietijojeCvikau]] (Zwikau) pelnė sidabro diplomą. Kolektyvas surengė įspūdingų jubiliejinių koncertų. [[1978]] m. „Eglei"„Eglei“ suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
J. Kavaliauskas – respublikinių dainų švenčių konsultantas, [[1973]], [[1978]] ir [[1983]] respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[1975]], [[1980]] ir [[1985]] respublikinių dainų švenčių [[Vilnius|Vilniuje]], [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1994]] I ir [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] vyr. dirigentas. [[1975]] apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, [[1975]] jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.▼
 
▲J. Kavaliauskas  – respublikinių dainų švenčių konsultantas, [[1973]], [[1978]] ir [[1983]] m. respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[1975]], [[1980]] ir [[1985]] m. respublikinių dainų švenčių [[Vilnius|Vilniuje]], [[1990]] m. Lietuvos tautinės dainų šventės, [[1994]] m. I ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] vyr. dirigentas. [[1975]] m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, [[1975]] m. jam suteiktas LSSR nusipelniusio artisto garbės vardas. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – 303–304 p.</ref>
== Šaltinis ==
 
== Šaltiniai ==
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
{{ref}}
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos chorvedžiai|Kavaliauskas, Jonas]]}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Kavaliauskas, Jonaschorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kavaliauskas_(1938)"