Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S „Tink(la)lapis“ -> „svetainė“ (žr. http://vlkk.lt/lit/konsultacijos/konsultacija.8805_1.html
Eilutė 1:
{{LtInstitucija|SM_Vilniuje.JPG|Susisiekimo ministerija||1990|EligijusRimantas MasiulisSinkevičius|Gedimino pr. 17, Vilnius}}
 
'''Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija'''  – svarbiausia Lietuvos kelių, geležinkelių, oro, vandens transporto, [[Lietuvos paštas|pašto]] ir elektroninių ryšių sektoriaus veiklą koordinuojanti [[institucija]], įgyvendinanti šio sektoriaus valstybės strategiją ir politiką, nustatanti pagrindines plėtros kryptis. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą [[Susisiekimo ministras|susisiekimo ministrui]] pavestose valdymo srityse. Atkūrus [[Lietuva|Lietuvos]] nepriklausomybę, [[1990]]  m. [[kovo 22]] d. suformuota naujoji [[Ministrų kabinetas|Vyriausybė]], buvo atkurta ir Susisiekimo ministerija. Nuo pat pirmųjų darbo dienų svarbiausiais jos uždaviniais tapo [[trasportas|transporto]] ūkio perėmimas iš sąjunginių ministerijų pavaldumo, naujosios transporto strategijos ir teisinės sistemos sukūrimas, Lietuvos transporto sektoriaus integracija į Europos transporto tinklą.
 
== Istorija ==
[[1918]]  m. [[vasario]] 16 d. [[Lietuvos taryba]]i paskelbus apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, jau nuo pat pirmųjų dienų imta galvoti apie transporto ir ryšių sistemų, kaip vienų iš svarbiausių savarankiškos šalies ūkio šakų, funkcionavimą. 1918  m. [[lapkričio 4]] d. [[Lietuvos Taryba|Valstybės Tarybos]] prezidiumas įpareigojo prof. [[Augustinas Voldemaras|A. Voldemarą]] suformuoti Ministrų kabinetą, kurio sudėtis patvirtinta [[lapkričio 11]] d. Susisiekimo ministro pareigas apsiėmė vykdyti Finansų ministras [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], tuo pačiu įkurdamas ir Susisiekimo ministeriją. Iš buvusios carinės imperijos ir okupacinės kaizerininkų valdžios ministerijai atiteko gerokai suardyti keliai ir geležinkelio linijos bei negausios susisiekimo priemonės. Vos pradėjus darbą, jau [[1919]]  m. [[sausio 2]] d., bolševikams užėmus [[Vilnius|Vilnių]], teko persikelti į [[Kaunas|Kauną]].
[[Vaizdas:Old_building-SM.jpg|thumb|left|220px|Susisiekimo ministerijos pastatas Kaune, XX a. ketvirtasis dešimtmetis.]]
Po keleto ministro [[Voldemaras Vytautas Čarneckis|V. Čarneckio]] prašymų 1919  m. [[spalio 21]] d. ministerijai paskirtas pastatas D. Totorių gatvėje Nr. 17 (vėliau Kranto g.), kuriame ji veikė iki pat 1940  m. [[Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos nepriklausomybės praradimas|sovietų okupacijos]].
1940  m. [[birželio 15]] d. SSRS kariuomenei okupavus Lietuvą, sovietai netrukus ėmė galvoti apie Susisiekimo ministerijos likvidavimą. 1940  m. [[rugpjūčio 25]] d. „[[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]]“ sudarytoje Liaudies komisarų taryboje (vyriausybėje) nebeliko Susisiekimo ministro posto. Netrukus dienraštis „Rytinė darbo Lietuva“ pranešė, jog nuo 1940  m. [[rugsėjo 16]] d. ministerija likviduojama.
 
Pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], Lietuva liko inkorporuota į SSRS sudėtį, o jos transportas tapo didžiulės SSRS transporto sistemos sudėtine dalimi. Padėtis ėmė gerėti [[1956]]  m. Prijungus LTSR VRM plentų valdybą, Automobilių transporto ir plentų ministerijai tapo pavaldus visas pagrindinis Lietuvos kelių tinklas. Lietuvos specialistų vadovavimas lėmė tai, jog Lietuvos keliai ir automobilių transportas tapo vienais labiausiai išvystytų visoje buvusioje SSRS.
[[1990]]  m. [[kovo 11]] d. atkūrus [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos nepriklausomybę]], [[kovo 22]] d. buvo suformuota nepriklausomos [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] ir kartu atkurta Susisiekimo ministerija. 1991  m. pabaigoje buvo priimtas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, kuris padėjo suformuoti visų transporto rūšių teisės aktų bazę. Atsižvelgiant į panašią ekonominę situaciją ir vienodas problemas modernizuojant transporto sektorių, [[1992]]  m. prasidėjo nuolatinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrų konsultacijos. Buvo sukurta Baltijos šalių transporto ministrų taryba. Transporto ir ryšių sektoriaus įtaka Lietuvos ekonomikai atkūrus išlieka labai didelė. Bendroji pridėtinė vertė (BVP), sukuriama transporto, pašto ir elektroninių ryšių sektoriuose, nuolat auga. Transporto, pašto ir elektroninių ryšių [[2007]]  m. sukurta BVP sudarė 11,3 mlrd. Lt arba 13,1 % visos Lietuvoje sukurtos BVP. Nepaisant didelio transporto paslaugų eksporto augimo, Lietuvos transporto paslaugų eksporto plėtros galimybės, lyginant su kitų valstybių patirtimi, išlieka milžiniškos.
 
== Veiklos kryptys ==
Eilutė 65:
|-----
| [[Vaizdas:Min-Biržiškis.JPG|70px]]
| <center>1990.03.29  – 1996.12.12</center>
| <center>'''[[Jonas Biržiškis]]'''<center>
|-----
| [[Vaizdas:Algis_Žvaliauskas_(1955).jpg|70px]]
| <center>1996.12.10  – 1998.11.25<center>
| <center>'''[[Algis Žvaliauskas]]'''<center>
|-----
|
| <center>1999.01.06  – 2000.11.09</center>
| <center>'''[[Rimantas Didžiokas]]'''<center>
|-----
|
| <center>2000.11.09  – 2001.02.24<center>
| <center>'''[[Gintaras Striaukas]]'''<center>
|-----
|
| <center>2001.02.24  – 2001.07.12<center>
| <center>'''[[Dailis Alfonsas Barakauskas]]'''<center>
|-----
| [[Vaizdas:Min-Balčytis.jpg|70px]]
| <center>2001.07.05  – 2005.05.14<center>
| <center>'''[[Zigmantas Balčytis]]'''<center>
|-----
| [[Vaizdas:Min-Čėsna.jpg|70px]]
| <center>2005.06.10  – 2006.07.18<center>
| <center>'''[[Petras Čėsna]]'''<center>
|-----
| [[Vaizdas:Min-Butkevičius.jpg|70px]]
| <center>2006.07.19  – 2008.12.08<center>
| <center>'''[[Algirdas Butkevičius]]'''<center>
|-----
|[[Vaizdas:Min-MasiulisElig.JPG|70px]]
| <center>2008.12.09  dabar2012.12.13<center>
| <center>'''[[Eligijus Masiulis]]'''<center>
|-----
|[[Vaizdas:Sinkevičius.jpg|70px]]
| <center>2012.12.13 – dabar<center>
| <center>'''[[Rimantas Sinkevičius]]'''<center>
|}
 
eilutė 105 ⟶ 109:
[[Vaizdas:Nutiesti pirmieji Rail baltica bėgiai.JPG|thumb|Nutiesti pirmieji ''Rail Baltica'' bėgiai. 2010 gegužė]]
 
* '''„[[Rail Baltica]]“''' - – europinės vėžės geležinkelis, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T, Sanglaudos fondų ir Lietuvos valstybės lėšomis, pradėtas įgyvendinti 2010  m.
 
* '''„[[Via Baltica]]“''' (tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino dar vadinamas „Via Baltica“, Lietuvoje įgyvendinti 2 šios magistralės plėtros etapai).
 
* [[Pietinis Vilniaus aplinkkelis|'''Vilniaus pietinis aplinkkelis''']] (2008  m.), tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, rengiamasi pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, nutiesti Panevėžio, Marijampolės bei kitų miestų aplinkkeliai.
 
* '''„[[projektas RAIN|RAIN]]“''' - – plačiajuosčio interneto plėtra visose šalies kaimiškose vietovėse, projektas bus baigtas 2013  m. Projekto tikslas yra suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, o taip pat gyventojams bei verslo įmonėms.
 
[[Vaizdas:Jaku-ziedine.jpg|thumb|150px|Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Statoma ilgiausia Lietuvoje estakada. 2010  m. balandis.]]
 
* '''[[MEZON|„Mezon“]]'''  – 4G internetas, veikiantis pažangios belaidės technologijos pagrindu, užtikrinančios itin didelę spartą (priėmimo sparta  – iki 10 Mb/s). MEZON internetas veikia 53 šalies miestuose ir gyvenvietėse, jis prieinamas apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Planuojama kitais metais sudaryti sąlygas MEZON mobiliuoju internetu naudotis visoje tankiausiai apgyvendintoje Lietuvos teritorijoje.
 
* '''[[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos valstybinio jūrų uosto]] akvatorijos gilinimas''', krantinių statyba ir rekonstrukcija (2004-2010 2004–2010 m.), gerinama krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūra.
 
* [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|'''Šventosios uosto''']] '''atstatymas''' (pradėta 2010  m., uostas aptarnaus pramoginius, mažuosius, sportinius ir žvejybos laivus bei nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus).
 
* '''Giliavandenio uosto statyba Klaipėdoje''' (planuojama) - – norint patenkinti nuolat augančius krovinių srautus ir sukurti patrauklią bei konkurencingą infrastruktūrą, planuojama pastatyti giliavandenį uostą - – salą, galėsiantį priimti didžiausios grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje (17  m.). 2009  m. lapkritį [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė|LRV]] sprendimu, išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. [[2012]]  m. III-IVIII–IV ketv.  – planuojamas sutarties pasirašymas su koncesininku, [[2013]]  m. I-III–II ketv. - – išorinio giliavandenio uosto statybų pradžia. Tikėtina uosto veiklos pradžia  – apie 2017 metus.
 
* '''[[jakų žiedinė sankryža|Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija]]''' Klaipėdoje (2010  m. baigtas I rekonstrukcijos etapas)
 
* '''Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija''' (2008  m.)
 
* '''Kenos pasienio geležinkelio stoties modernizavimas''' (2008  m.)
 
* [[Lietuvos tarptautinių oro uostų terminalų rekonstrukcija|Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų modernizavimas]] (naujų terminalų statyba, pakilimo takų rekonstrukcija ir modernizavimas 2004-2010 2004–2010 m.).
 
* Modernizuojamos visas Lietuvos teritoriją kertančios europinės magistralės.
 
* Rekonstruojami krašto ir rajoniniai keliai, vykdoma [[žvyrkelių asfaltavimo programa]].
 
* Diegiamos inžinerinės [[saugaus eismo programa|eismo saugos]] ir aplinkosaugos priemonės.
 
== ES parama transporto sektoriui ==
Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastruktūros. Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, šalį pasiekė struktūrinių fondų parama.
 
Siekiant panaudoti ES finansinę paramą šalies transporto projektams, ypač regioninei plėtrai, 2004  m. patvirtinti pagrindiniai ES programiniai dokumentai finansinei paramai gauti (transporto sektoriuje  – daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt) ir pradėtos naudoti ES paramos lėšos. 2009  m. baigėsi pirmasis Europos sąjungos finansinės paramos panaudojimo 2004–2006 metų laikotarpis, kurio metu parama investicijoms į Lietuvos transporto sektorių įgyvendinant Bendrąjį programavimo dokumentą buvo teikiama pagal 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. Šiuo metu transporto sektorius naudoja 2007–2013 metų finansinio periodo ES paramos lėšas. 2007–2013  m. Lietuvos transporto sektoriui modernizuoti ir plėtoti numatyta skirti daugiau kaip 5,358 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų. Šios lėšos yra skirstomos į dvi veiksmų programas: „Ekonomikos augimo“ ir „Sanglaudos skatinimo“.
 
Sanglaudos skatinimo prioritetas yra aplinka ir darnus vystimasis, kuris yra įgyvendinamas modernizuojant didmiesčių viešojo transporto paslaugų sistemą, įsigyjant ekologiškus autobusus ir troleibusus, atnaujinant dviračių infrastruktūrą.
eilutė 156 ⟶ 160:
[http://www.sumin.lt/lt/es_parama/sanglaudos_fondas Europos Sąjungos paramos sanglaudos fondas]
 
[http://www.esparama.lt/ES_Parama/strukturines_paramos_2007_1013m._medis/titulinis/files/2VP_EA_2007-07-05.pdf 2007–2013  m. Ekonomikos augimo veiksmų programa]
 
[http://www.transp.lt Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos oficiali svetainė]