16:49, 11 gruodžio 2011 versija taisyti Snake bgd (aptarimas \| indėlis) 8 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:19, 16 gruodžio 2012 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Coat of arms of the Kingdom of Yugoslavia.png\|thumb\|120px\|Jugoslavijos karalystės herbas]] [[Vaizdas:SCG032.JPG\|thumb\|Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės karalius Aleksandras I]] '''Jugoslavijos karalystė''' ([[serbokroatų kalba]]: ''Kraljevina Jugoslavija / Краљевина Југославија'') - – istorinė valstybė, egzistavusi ~~1918-1945~~ 1918–1945 m., apjungusi dabartines [[Kroatija\|Kroatijos]], [[Slovėnija\|Slovėnijos]], [[Bosnija ir Hercegovina\|Bosnijos ir Hercegovinos]], [[Makedonija\|Makedonijos]], [[Serbija\|Serbijos]], [[Juodkalnija\|Juodkalnijos]], [[Kosovas\|Kosovo]] teritorijas. Iš pradžių vadinta '''Serbų, kroatų ir slovėnų karalyste''' (''Kraljevina Srba, Hrvata i Slovenaca'', SHS). Dar žinoma, kaip '''Pirmoji Jugoslavija''', taip siekiant atskirti nuo socialistinės [[Jugoslavija\|Jugoslavijos]]. == Susikūrimas == Naujoji valstybė sujungė [[Serbija\|Serbiją]] ir [[Juodkalnija\|Juodkalniją]] su subyrėjusios Habsburgų monarchijos dalimis: [[Kroatija]]-[[Slavonija]], [[Voivodina]], [[Dalmatija]], [[Krajna]] ir [[Pietų Štirija]] bei [[Bosnija ir Hercegovina\|Bosnija-Hercegovina]]. Jau kuriantis valstybei egzistavo skirtingos būsimosios valstybės sandaros sampratos. Iki tol [[Austrija-Vengrija\|Austrijai-Vengrijai]] priklaususių teritorijų slavai siekė federacinės struktūros, tuo tarpu Serbijos vyriausybė norėjo sukurti centralizuotą unitarinę valstybę. Dėl Italijos siekių išplėsti savo teritoriją į Istriją ir Dalmatiją valstybė buvo įkurta paskubomis, o sprendimas dėl Jugoslavijos valstybės sandaros atidėtas, nes įtakingos abiejų pusių politinės jėgos sutarimo nesugebėjo pasiekti. == Tautiniai nesutarimai == Galiausiai buvo sukurta centralizuota Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kurioje dominavo serbai. Tai neatitiko federacijos siekusių kroatų tikslų. Sostinė ir centrinis aparatas buvo Belgrade, kur vyravo didžiaserbiška tautinė idėja. Ilgą laiką kovoję dėl autonomijos Vengrijos karalystėje kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivylę. Aristokratinis serbų nacionalizmas bandydamas įsiviešpatauti bendroje valstybėje, susidūrė su kroatų aristokratinio ir biurokratinio nacionalizmo mišiniu bei buržuaziniu slovėnų nacionalizmu. Prieštaravimai tarp skirtingų tautų per 70 metų daugiatautės valstybės istoriją taip ir nebuvo įveikti. Jau tarpukaryje tai lėmė valstybės egistavimui grėsusias krizes, kai kovojančiosios pusės buvo pasiskirsčiusios iš esmės pagal tautinį principą. Kita Jugoslaviją kamavusi problema buvo skirtingas ekonominio, kultūrinio ir socialinio išsivystymo lygis susijungusiose šalyse. Labiausiai išsivysčiusiomis buvo anksčiau Dunojaus monarchijai priklausiusios Slovėnija, Kroatija ir Vojevodina. Šios šalys prie bendrojo Jugoslavijos socialinio produkto prisidėjo žymiai daugiau, nei likusios dalys. Išsivystymo atotrūkis tarp Pietų ir Šiaurės dar labiau išryškėjo paskutiniajame Jugoslavijos valstybės egzistavimo etape XX a. 9-ame dešimtmetyje. == Žlugimas == Kai 1941 m. balandžio mėnesį [[Trečiasis Reichas]] paskelbė Jugoslavijai karą, valstybė dėl savo vidinių prieštaravimų sužlugo per keletą dienų, o agresoriams nebuvo rimtai pasipriešinta. Okupantai pasinaudojo vienybės tarp jugoslavų trūkumu - – kai kurios dalys buvo aneksuotos, kitos perduotos [[Vengrija]]i, [[Bulgarija]]i ir prijungtos prie [[Italija\|Italijos]] kolonijos Albanijos, o [[Kroatija\|Kroatijoje]] sukurtas fašistinis marionetinis režimas. Netrukus Jugoslavijoje susikūrė [[Jugoslavijos partizanai\|partizanų daliniai]], kurie kovojo su okupantais: iš pradžių stipriausiais buvo monarchijai ištikimų četnikų daliniai, tačiau greitai dominuoti ėmė komunistų partizanai, vadovaujami [[Josip Broz Tito\|Josipo Broz Tito]]. == Dar skaitykite == * [[Jugoslavijos karalystės administracinis suskirstymas]] {{Commons\|Category:Yugoslavia\|no=T}}

Jugoslavijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų