Dziudo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 8:
Dziudo istorija yra neatskiriama nuo šio kovos meno kūrėjo, meistro ir mokytojo Jigoro Kano (嘉納 治五郎 Dzigaro Kano, [[1860]]–[[1938]]). Jigoro gimė pasiturinčioje japonų šeimoje. Jo senelis visą turtą uždirbo savomis pastangomis, jis buvo [[sakė]]s gamintojas Šigos prefektūroje, Centrinėje [[Japonija|Japonijoje]]. Jigoro Kano tėvas nebuvo vyriausias sūnus, dėl to jis nepaveldėjo šeimos verslo ir tapo [[Šintoizmas|Šinto]] šventiku bei vyriausybės tarnautoju. Su tokia įtaka jis Jigoro Kano, savo sūnui, padėjo patekti į Tokijo imperatoriškąjį universitetą. Būdamas studentu Kano rimtai mąstė apie galimybes pasiekti kūno ir sielos harmoniją. Nors ir neišsiskyrė gera fizine būkle (neaukšto ūgio, prakaulaus sudėjimo ūgis 150 cm, svoris 48 kg) jis per trumpą laiką sugebėjo įvaldyti sudėtingą dziu-dziucu techniką. Atrinkęs iš šios technikos jo manymu labiausiai efektyvius ir eliminavęs pavojingus imtynių veiksmus, Kano sukūrė naują kūno ir sielos fizinio tobulinimo sistemą. Taip pat sukūrė savisaugos elementus bei metimų sistemą ir suteikė šiai imtynių rūšiai sportinį pobūdį.
[[1882]] m. pirmąją Tokijuje dziudo sporto mokyklą (prie Eise vienuolyno) - Kodokan. Pirmaisiais gyvavimo metais į Kano vadovaujamą mokyklą buvo žiūrima nepalankiai, bet kai geriausias Kano mokinys Širo Šastro oficialiose varžybose nugalėjo visus savo priešininkus, kovos metu naudojusius įvairius džiudžitsu ir karatė veiksmus, ši mokykla sulaukė pripažinimo. [[1909]] m. Kano pirmasis Japonijoje tapo Tarptautinio olimpinio komiteto nariu. [[1911]] m. jis įsteigė pirmąją Japonijoje sporto
Dziudo bazinę techniką profesorius Kano užbaigė formuoti [[1887]] m., o pilna sistema užbaigta [[1922]] m. - Kodokan mokyklos 40-mečio jubiliejui. Tuo metu jam jau sukako 62-ji metai. Pažymėtina, kad profesorius Kano skyrė labai daug dėmesio imtynininkų gerosioms moralinėms ir psichologinėms savybėms ugdyti.
| |||