Neuronas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ms:Neuron |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
Be neuronų [[nervinis audinys|nerviniame audinyje]] yra daug kelių tipų [[glija|glijos]] ląstelių.
Neuronai skiriasi savo forma ir dydžiu. Nauronų dydis sviruoja nuo 4 mkm iki 130mkm. Tačiau kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas.
Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplasma, turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros - neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje.
[[jungiamasis audinys|Jungiamuoju audiniu]] sujungti aksonų pluoštai ir sudaro [[nervas|nervą]].
Eilutė 31:
* Dendrodendritinės
Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 sinapsių vienu metu. Sinapsės skiriamos į elektrines ir chemines. Dauguma žmogaus sinapsių yra cheminės, jos gali būti jaudinančios ir slopinančios. Perduodant nervinį impulsą dalyvauja medžiagos, vadinamos [[neuromediatorius|neuromediatoriais]]. Tai [[noradrenalinas]], [[acetilcholinas]] ir kitos medžiagos.
<ref>ŽMOGAUS ANATOMIJA, I tomas - G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 664 p.</ref>
== Nuorodos ==
| |||