Rusėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rusėnai''', arba rusinai (lot. ''rutheni''), [[slavai|rytų slavų]] tauta, dabartinio [[baltarusiai|gudų]] (baltarusių) etnoso prototipas (naujausi lingvistiniai tyrinėjimai parodė, kad pagrindinio Kijevo Rusios etnoso vartotos kalbos "tiesiogine palikuone" galima laikyti tik dabartinę gudų kalbą - bet ne [[rusai|didžiarusių]] ir juolab ne [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] kalbą). XIX-XX a. šį [[tautovardis|tautovardį]] carinės administracijos ir dalies gudų inteligentų pastangomis pakeitė "baltarusių" vardas.

Iki XV-XVI a. rusėnai gyveno daugiausia [[LDK]] (išskyrus vad. "Dešiniakrantę Ukrainą"), Riazanės kunigaikštystėje ir Naugardo bei Pskovo žemėse. X-XII a. įv. [[finai|finų]] genčių [[substratas|substrato]] pagrindu susiformavusiam [[rusai|rusų]] (didžiarusių) etnosui XV-XVII a. asimiliavus Okos aukštupio srities, buv. Riazanės kunigaikštystės ir Naugardo-Pskovo krašto rusėnus, pastarųjų arealas sumažėjo maždaug iki dabartinių gudų ir ukrainiečių gyvenamo ploto ribų. Didžiarusiškai šovinistiškai angažuotos carinės ir daugelį jos prielaidų perėmusios sovietinės istoriografijos požiūriu, gudų ir ukrainiečių tautos susiformavo XIV-XVII a. tuometinių [[LDK]] ir [[Lenkijos karalystėskaralystė]]s teritorijoje, hipotetinei "[[senrusiai|senrusių]] tautai" dėl grynai politinių priežasčių suskilus į tris dalis (iš rytinės senrusių dalies tuo pat metu esą susidarė [[rusai|rusų]], arba didžiarusių tauta), tačiau archeologijos, istorinės dialektologijos, [[Fizine antropologija|fizinės antropologijos]], [[folkloristika|folkloristikos]], etnomuzikologijos ir kt. duomenys leidžia manyti savitą rusėnų (sengudžių) etnosą egzistavus jau IX-X a. (tas pat pasakytina ir apie VI-VII a. susiformavusį [[ukrainiečiai|volynėnų]], arba protoukrainiečių etnosą; gudai pastarojo atstovus, skirdami juos nuo "tikrųjų rusinų", iki XIX a. I pusės vadino kuopiniu tautovardžiu ''valyn' '').

Nuo rusėnų dažniausiai neskiriami volynėnai, arba protoukrainiečiai (iš dalies todėl, kad LDK slaviškųjų raštinių terminas ''rusiny'' dažnai turi ir platesnę - "visų Lietuvai ir Lenkijai priklausančios Rusios gyventojų" reikšmę). Rusėnų lingvistinį etnografinį skirtingumą nuo volynėnų lėmė visų pirma tai, kad rusėnų etnogenezė vyko volynėnų migrantams ir jų palikuonims VIII-XII a. kultūriškai bei lingvistiškai asimiliuojant Kijevo-Černigovo krašte, dabartinėje Baltarusijoje ir dalyje Rusijos gyvenusius rytų baltus (žymų Naugardo srities rusėnų etnografinį skirtingumą nuo kitų rusėnų lėmė toje srityje rusėnų etnogenezėje dalyvavęs finiškasis etnogenetinis komponentas),- tuo tarpu iki pat XVIII a. I pusės vien "Dešiniakrantėjė Ukrainoje" (dabartinės Ukrainos vakarinėje pusėje) gyvenę volynėnai laikytini vieninteliais po VI-IX a. vykusios [[slavų migracija|slavų migracijos]] "grynaisiais" slavais[[slavai]]s (XVIII-XIX a. volynėnų ir politinių bei ekonominių migrantų iš jų arealo lingvistiškai asimiliuotų pietrytinių rusėnų (rytų ukrainiečių protėvių) pagrindu susidarė dabartinis ukrainiečių [[etnosas]]).

Nors LDK rusėnai pastebimai įtakojo etninių lietuvių kultūrą, į politinį LDK gyvenimą jie įsitraukė iš esmės tik [[XVI amžius|XVI a.]], o iki tol bendrąją LDK politiką lėmė bemaž vieni lietuviai. Vykstant LDK rusėnų politinės emancipacijos procesui, XVI-XVII a. greta įtakingiausių lietuvių [[didikas|didikų]] giminių (žr. [[Goštautai]], [[Radvilos]], [[Pacai]]) viena po kitos iškilo ir keletas rusėniškos kilmės didikų giminių ([[Chodkevičiai]], [[Sapiegos]] ir kt.).