Maras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.60.47.181 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (MerlIwBot keitimas)
Eilutė 14:
=== Simptomai ===
Maru susirgusiems žmonėms būna stipraus [[apsinuodijimas|apsinuodijimo]] požymiai: svaigimas, [[karščiavimas]], [[vėmimas]], ant [[liežuvis|liežuvio]] – storas baltas apnašas, papilkėjusi [[oda]]. Kiti požymiai smarkiai priklauso nuo užsikrėtimo būdo: per odą (kontaktą su užkrėstais daiktais) – užsikrėtimo vietoje atsiranda pūslės, kurios vėliau trūksta ir virsta juodais šašais. Buboninė maro forma atsiranda per blusų įkandimus, kyla [[limfmazgis|limfmazgių]] uždegimas, vystantis ligai, limfmazgiai smarkiai išsiplečia (pavirsta į [[bubonas|bubonus]]), dar vėliau – sutrūksta, išteka [[pūliai]]. Užsikrėtus oro lašeliniu būdu, pažeidžiami [[plaučiai]], kyla [[kosulys]], [[skrepliai]] būna su krauju. Užsikrėtus per maistą, būna [[viduriavimas]] ir vėmimas, [[išmatos]] bei vėmalų masė būna kraujinga.
 
=== Gydymas ===
Gydymas susijęs su visiška ligonio izoliacija, gydoma [[antibiotikai]]s-sulfanilamidais ir specifiniu priešmariniu imunoglobulinu arba serumu, reanimacinėmis priemonėmis, buboninio maro atveju – chirurgiškai.
 
== Epidemiologija ==
eilutė 27 ⟶ 30:
 
Ankstesnes žinomų ar įtariamų laidojimų vietas kasinėti, tyrinėti ar į jas patekti leidžiama tik su sanitarinių įstaigų leidimais ir kontrole.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Pestarzt.jpg|thumb|180px|Maro gydytojas. 1656 m. Paulus Fürst vario raižinys]]
 
Keletas didelių maro pandemijų palietė didelę dalį pasaulio gyventojų bei smarkiai paveikė žmonijos istoriją. Europos istoriją ypač paveikė XIV a. [[juodoji mirtis]] – buboninio maro pandemija, pratrūkusi 1347–1351 m. Jos metu išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių.
 
Kada maras prasidėjo Lietuvoje, tikslių žinių nėra, tačiau manoma, kad jis šalies teritorijoje jau siautė [[XIII a.]] Anot Kraševskio, 1419–1710 metų laikotarpiu būta 22 marų. Dr. Bagdonavičiaus duomenimis, vien XVI a. siautė 14 epidemijų. Daugiausia aukų nusinešusios epidemijos buvo [[1710]]–[[1711]] m. – vadinamaisiais Didžiojo maro metais, per kuriuos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Maro epidemijos įkarštyje žmonės nespėdavo laidoti lavonų, todėl jie gulėdavo namuose, gatvėse ir kiemuose.<ref>[http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=7963&Itemid=502]</ref>
 
Kadangi tuo metu nebuvo priemonių tiksliai diagnozuoti ligas, o liudininkų pranešimai nėra vienareikšmiai, negalima tiksliai teigti, kad tuometinis maras tikrai buvo toks kaip jį suprantame dabar, t. y. sukeltas ''Yersinia pestis''. [[XIX amžius|XIX a.]] buvo identifikuota ''Yersinia pestis'' bakterija, kuri susieta su šiomis epidemijomis. [[1907]] m. [[Indija|Indijoje]] užfiksuota paskutinė maro epidemija.
 
Manoma, kad paskutiniais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi dėl ilgainiui išsivysčiusio paveldimo [[Imunitetas|imuniteto]] maro bakterijoms, geresnių medicininių, sanitarinių ir antiepideminių sąlygų. Yra ir alternatyvių teorijų, kurios teigia, kad [[Viduramžiai]]s kilusios epidemijos galėjo būti sukeltos [[Ebola|Ebolos]] ar kito panašaus viruso.
 
== Išnašos ==
{{ref}}
 
{{Commons|Pestilence|no=T}}
 
[[Kategorija:Infekcinės ligos]]
 
{{Link FA|az}}
{{Link FA|de}}
{{Link FA|he}}
 
[[als:Pest]]
[[ar:طاعون]]
[[az:Taun]]
[[be:Чума]]
[[be-x-old:Чума]]
[[bg:Чума]]
[[bjn:Sampar]]
[[bn:প্লেগ]]
[[br:Bosenn werblus]]
[[bs:Kuga]]
[[ca:Pesta]]
[[cs:Mor]]
[[de:Pest]]
[[el:Πανώλη]]
[[en:Plague (disease)]]
[[eo:Pesto]]
[[es:Peste]]
[[et:Katk]]
[[eu:Izurri buboniko]]
[[fa:طاعون]]
[[fi:Rutto]]
[[fr:Peste]]
[[gl:Peste]]
[[he:דבר (מחלה)]]
[[hi:प्लेग]]
[[hr:Kuga]]
[[hu:Pestis]]
[[id:Pes]]
[[io:Pesto]]
[[it:Peste]]
[[ja:ペスト]]
[[ko:역병]]
[[ky:Чума]]
[[la:Pestis]]
[[lb:Pescht]]
[[lv:Mēris]]
[[ml:പ്ലേഗ്]]
[[my:ပလိပ်ရောဂါ]]
[[nl:Pest (ziekte)]]
[[nn:Pest]]
[[no:Pest]]
[[oc:Pèsta]]
[[pl:Dżuma]]
[[ro:Pestă]]
[[ru:Чума]]
[[scn:Pesti (fetu)]]
[[sl:Kuga]]
[[sr:Куга]]
[[sv:Pest]]
[[te:ప్లేగు]]
[[tr:Veba]]
[[uk:Чума]]
[[ur:طاعون]]
[[zh:鼠疫]]