Badmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

943 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
 
Nepaisant didelių technologinių ir ekonominių pasiekimų šiuolaikiniame pasaulyje tam tikruose regionuose iki šiol kyla badmečiai, daugiausia vadinamosiose "[[Besivystančios šalys|besivystančiose šalyse]]". Kita vertus daugiausia badauja tam tikri gyventojų sluoksniai ir tai lemia ne badmečiai, o struktūrinės socialinės ir ekonominės problemos. Šiuolaikinės humanitarinės pagalbos organizacijos įvairaus sunkumo badą klasifikuoja pagal [[bado skalė|bado skalę]].
 
== Badmečiai Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0151, Litauen, Wilna, Speisung von Bettlerkindern.jpg|thumb|Išbadėję Vilniaus vaikai elgetauja Pirmojo pasaulinio karo metais]]
Badančiųjų parsidavimas į baudžiavą (tuo būdu nemažai baudžiauninkų įgijo turtingesni vienuolynai). Lietuvą užėmus rusams įvesti privalomi sampilai (magazinai) Rusijos pavyzdžiu, tačiau jie mažai apsaugodavo baudžiauninkus, nes dažnai jų supiltų javų atsargą išparduodavo dvarininkai. Sampilai neišsaugojo nuo 1842 m., 1847-48 m. bado. Blogos orų salygos sukėlė 1867-8 m. badą. Po to didesnis badmetis Lietuvos jau nebeištiko. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, vokiečiams draudžiant laisvąją prekybą ir visas maisto atsargas gabenant savo kariuomenei ar į Vokietiją, daug kur ir esant geram derlių teko kęsti badą. 1916-7 m. bado buvo apimta vokiečių pafrontė rytų Lietuvoje.
Anoniminis naudotojas