Kirilica: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 174:
* [[Makedonų kalba|makedonų kalbos]] ([[makedonų abėcėlė]])
* [[Rusinų kalba|rusinų kalbos]] ([[rusinų abėcėlė]])
* [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ([[rusų abėcėlė]])
* [[Serbų kalba|serbų kalbos]] ([[serbų abėcėlė]])
* [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių kalbos]] ([[ukrainiečių abėcėlė]])
* [[Juodkalniečių kalba|juodkalniečių kalbos]] ([[juodkalniečių abėcėlė]]).
 
Ne visos tautos, vartojančios kirilicą, yra slavai – kai kurios buvo priverstos ją priimti dėl politinių priežasčių. Įvairiais metais kirilicos vartojimo sfera kito, daugiausiai dėl [[Rusija|Rusijos]], didžiausios šį raštą naudojančios šalies, įtakos kitimo. XVIII–XIX a. kirilicos variantas ([[rusiška abėcėlė]]) primesta arba bandyta primesti daugumai [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] buvusių tautų.
 
 
XX a. susikūrus [[Tarybų Sąjunga]]i buvo planuojama nuo kirilicos pereiti prie lotyniškų rašmenų. Tuo metu daugeliui mažųjų TSRS tautų, neturėjusių savo rašto, buvo kuriamos nuosavos abėcėlės lotyniškų rašmenų pagrindu. Šis romanizacijos laikotarpis tęsėsi per XX a. III deš. iki II pasaulinio karo pradžios. Skirtingos tautos lotynų abėcėlę naudojo šiais laikotarpiais:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
deš. iki II pasaulinio karo pradžios. Skirtingos tautos lotynų abėcėlę naudojo šiais laikotarpiais:
 
* [[jakutų kalba]] – 1917–1939 m.;