Zimbabvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 47:
Senieji Zimbabvės teritorijos gyventojai greičiausiai buvo [[Koisanai|koisanų]] rasės atstovai. Apie III a. šią teritoriją pasiekė pirmoji [[bantų migracija|bantų migracijos]] banga, kurios metu apsigyveno ankstyvieji geležies lydytojai [[bantu]], atsikėlę iš šiaurės. Apie VII a. juos išnaikino ir asimiliavo nauja migracijos banga, kuri šį kartą vyko iš pietų, t.y. iš dabartinės [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]] teritorijos. Šie bantai jau kalbėjo kalba, iš kurios išsivystė [[šonų kalba|šonų]] ir [[kalangų kalba|kalangų]] kalbos.
Zimbabvės teritorijoje susiformavo viena seniausių [[Užsachario Afrika|Užsachario Afrikos]] civilizacijų. Seniausias jos židinys buvo [[Mapungubvė]] dabartinės PAR teritorijoje, prie pat Zimbabvės sienos. Čia jau susiklostė sudėtinga visuomenės struktūra, laikoma pirmąja tokia Afrikoje. Vėliau jos kūrėjai migravo į šiaurę, kur XIII a. pastatė galingą įtvirtintą gyvenvietę [[Didžioji Zimbabvė|Didžiąją Zimbabvę]]. Ji tapo [[Zimbabvės karalystė]]s, didelės gentinės konfederacijos, politiniu ir religiniu centru. Svarbus pagrindas Mapungubvės ir Zimbabvės suklestėjimui buvo auganti prekyba su [[Svahilių krantas|Svahilių kranto]] valstybėmis [[Kelimanė|Kelimane]], [[Sofala]], [[Injambanė|Injambane]], o pagrindine preke tapo [[auksas]], kurio
XV a. Zimbabvės karalystės vietoje iškilo dvi naujos politinės galybės - [[Mvene Mutapa]] karalystė šiaurėje (sostinė [[Zvongombė]]) ir [[Butuva karalystė]] pietuose (sostinė - [[Khasis]]). Pirmoji intensyviau palaikė prekybą su pakrante, todėl pirmoji užmezgė santykius su [[Portugalijos kolonijinė imperija|portugalais]]. Šie ėmė kištis į karalystės vidaus reikalus, o galiausiai pavertė Mvene Mutapą savo vasale. Tuo pat metu (1660 m.) gretimoje Butua iš senosios [[Torva]] dinastijos valdžią paveržė [[Rozviai]], kurie ginklu vėl pajungė daugumą Zimbabvės teritorijos genčių, išvijo portugalus ir sostinę perkėlė į [[Danamombė|Danamombę]].
| |||