Frydrichas Vilhelmas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

108 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
| paveikslėlis = Friedrich Wilhelm I of Prussia 1700.png
| paveikslėlio apibūdinimas = |Frydrichas Vilhelmas I
| paveikslėlio dydis = 180px220px
| gimimo data = {{Gimė|1688|8|15}}
| gimimo vieta = [[Berlynas|Berlyne]]
 
== Biografija ==
 
Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastijos, buvo trečiasis [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydricho III]] vaikas, iš antrosios santuokos su [[Hanoveris|Hanoverio]] princese Sofija Šarlote. Turėjo vienintelę seserį Luizę Dorotėją, kuri [[1700]] m. ištekėjo už būsimojo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus Fredericko I, tačiau po penkerių metų mirė. Pats Frydrichas Vilhelmas vedė [[1706]] m. būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio I ([[1714]]–[[1727]] m.) vienintelę dukterį, Braunšveigo-Liuneburgo princesę, Sofiją Dorotėją, su kuria susilaukė keturiolikos vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydricho II]] bei Luizės Ulrikos, kuri [[1744]] m. ištekėjo už būsimojo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus Adolfo Frederiko ([[1751]]–[[1771]] m.).
 
== Valdymo bruožai ==
 
Pateko į istoriją kaip „kareivių karalius“, kadangi, nors buvo labai religingas, bet grubus, reikalavęs besąlygiško paklusnumo ir nuolat dėvėjo uniformą. Buvo pirmasis monarchas Europoje, nuolat dėvėjęs uniformą. Sukūrė absoliutinę monarchiją. Prūsiją valdė pavyzdingai ir taupiai, organizuodamas valstybę pagal kariuomenės pavyzdį. Reformavo karališkuosius domenus ir Generalinius sąskaitybos rūmus. Sukūrė gerai funkcionavusį valdymo aparatą, išugdė ištikimų ir taupių valdininkų armiją, kurių dėka į valstybės iždą surinko 9 milijonus talerių. Valdovų rūmų ir kitų valdžios institucijų išlaidas sumažino 6 kartus. Centrine valdymo įstaiga tapo [[Generalinė direktorija]].
 
Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. [[1733]] m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ ({{de|Kantonreglement}}), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichą II]].
 
{{s-start box}}
{{s-hou|[[Hohenzollernai]]|rugpjūčio 14|1688|kovo 31|1740}}
{{s-reg|}}
{{succession box|title=Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje|before=[[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichas III]]|after=[[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]|years=1713–1740}}
{{s-bef|before=[[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichas III]]}}
{{end box}}
{{s-ttl| title=[[Prūsijos karalius]]<br>[[Brandenburgo elektorius]]<br>[[Neuchatelio princas]]|years=1713–1740}}
{{s-aft| after=[[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]}}
{{s-end box}}
 
{{Prūsijos monarchai}}
30 048

pakeitimai