Naujoji Ūta: Skirtumas tarp puslapio versijų

1782 m.( Prienų seniūno K.Sapiegos valdymo metu), iškirtus aplink pirmąją dirbtuvę mišką kurui,pelenams ir potašui, dirbtuvės gamybiniai pastatai, du gyvenamieji namai ir klėtis buvo perkelti į naują miško properšą, esančią už 8 km nuo pirmosios, 50 m nuo Prienų – Marijampolės kelio - dabartinės Naujosios Ūtos gyvenvietės Liepų g. vakarinėje pusėje [[Vaizdas:N.Ūtos stiklo manufaktūra./png/thumb/250px/Naujosios Ūtos rytinės dalies panorama su nuorodomis apie stiklo dirbtuvės buvimo vietas]] Gamybai vykdyti buvo pastatytas 21 gyvenamas namas, skirtas žaliavų ir įkrovos ruošėjų, stiklo gaminių pūtėjų, lydytojų – kūrikų, tiglių gamintojų, kalvių ir kitų darbuotojų šeimoms apgyvendinti. Pastatyti du stiklo lydymo – formavimo cechai su tiglinėmis lydkrosnėmis ir prie jų primontuotomis krosnimis gaminiams atkaitinti, potašui degti ir malkoms džiovinti, bei patalpos gaminiams sudėti. Be to dirbtuvė turėjo dvi klėtis, svirnelį ir daržinę, pastatus lakštinio stiklo tiesiniui ir išlyginimui, raštininkui, meistrams. (*3). Greičiausiai tuo metu ir atsirado Naujoji Ūta, kuri augo susijungdama su Naujosios Ūtos daržų ir Naujosios Ūtos pievų kaimais. Abu pastarieji kaimai paskutinį kartą minimi 1923 m. pirmajame visuotiniame Lietuvos gyventojų surašyme. (*4) . 1827 m. jau minimas Naujosios Ūtos kaimas su 162 gyventojais. (*5)

Stiklo dirbtuvė, iškirtus šioje vietoje mišką, buvo perkelta 600 m šiauriau ant dabartinės Liepų gatvės gale dešinėje pusėje esančio kalnelio. N.Ūtos stiklo dirbtuvė buvo viena iš stambiausių ir ilgiausiai veikusių tuometinėje Lietuvoje. (Senaūčio ir N.Ūtos dirbtuvės kartu paėmus veikė beveik 100 metų). Jos veikla dar minima XIX a.4-ojo dešimtmečio pabaigoje.