Aukso orda: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 9 metus
Per dešimtį valdymo metų jo galia beveik susilygino su Tamerlano galia, tarp jų iškilo ginčų. Aiškių ribų tarp Tamerlano ir Tochtamyšo valstybių nebuvo. Tamerlanas nelabai paisė savo pastatyto chano teisių ir rytuose užimdavo jo valdomas žemes, o pastarasis nenorėjo užmiršti, kad Tamerlanas nėra Čingischano palikuonis. Abu priešininkai ieškojo sau sąjungininkų. Tochtamyšas slapta kurstė prieš Tamerlaną neseniai jam pasidavusius Chorezmo valdovus, Ilikmiš-Aglaną ir Soliman-Sofi, ir uzbekus, o tamerlanas stengėsi sukelti prieš Tochtamyšą kai kuriuos chanų kraujo kunigaikščius (uglanus) ir bekus (emirus).
 
Tarpusavio santykių įtampa privedė prie trijų didelių susirėmimų. Pirmasis įvyko kažkur netoli Samarkando (1385–1386 m.). Tochtamyšas, kuris norėjo atsiimti savo užgrobtas žemes, buvo Tamerlano sumuštas ir priverstas grįžti į Europą. Antrasis susirėmimas įvyko prie Kondurgos upės, netoli [[Samara|Samaros]]. Tochtamyšas vėl buvo nugalėtas, Aukso orda užimta ir apiplėšta. Tamerlanas su dideliu grobiu gršžogrįžo atgal į Samarkandą. Tochtamyšui pavyko susekti padėjusius Tamerlanui vadus: uglanai Bekbulat, Chodža Medin ir nekai Bekgič ir Turdučak buvo nužudyti, kiti spėjo su savo šalininkais pabėgti pas Tamerlaną. Svarbiausias iš jų buvo Edigėjus, kuris kurstė Tamerlaną visiškai sunaikinti Tochtamyšą.
 
Tochtamyšas kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą (1392–1393 m.), siūlydamas jam karinę sąjungą ir prekybos santykių atnaujinimą. kokie buvo kreipimosi rezultatai tiksliai nežinoma, tačiau greičiausiai sąjunga buvo sudaryta, bet jos nuostatas vykdė jau Vytautas. 1395 m. vyko trečiosios kautynės tarp Tochtamyšo ir Tamerlano. Šį kartą Tamerlanas puolė Aukso ordą iš Persijos, pro Derbentą perėjęs per Šiaurės Kaukazą. Kautynės įvyko šiaurės Kaukaze prie [[Terekas|Tereko]] upės. Jos tęsėsi tris dienas ir Tochtamyšo vėl buvo pralaimėtos. Nugalėtojas, vydamasis Tochtamyšą, išsiuntinėjo būrius po visą Aukso ordos teritoriją jos plėšti. Visa Tochtamyšo valstybė buvo užkariauta, sostinė vėl apiplėšta, o sostas perduotas vienam iš Urus – chano sūnų. Visus reikalus tvarkė Edigėjus. Tochtamyšas prieglobstį rado pas Vytautą Lietuvoje. Artimiausiu uždaviniusuždaviniu jis laikė įsitvirtinimą Kryme, kuris turėjo tapti baze kovai su priešininkais. [[Vytautas|Vytauto]] padedamas Tochtamyšas padarė kaip spėjama du žygius prieš Krymą (1396–1397 m.). Žygių rezultatas nėra aiškus, greičiausiai iš ten išsivesta daug belaisvių, tačiau Kryme neįsigalėta. 1399 m. buvo suruoštas didelis žygis, nukreiptas tiesiog prieš Aukso ordos centrą. Tačiau prie Vorsklos upės Vytauto vadovaujama kariuomenė Edigėjaus buvo sumušta, o pats Tochtamyšas su savo šalininkais po šio naujo pralaimėjimo pasislėpė kažkur stepėse. Tochtamyšas toliau vedė partizaninį karą su [[Edigėjus|Edigėjumi]], arabų rašytojai suskaičiuoja dar 15 jų susirėmimų. Kada ir kur žuvo Tochtamyšas nežinoma. Po jo mirties kovą dėl valdžios tesė jo sūnus.
 
=== Po Tochtamyšo ===
16

pakeitimų