Neoimpresionizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Neoimpresionizmas''' – XIX a. pabaigos meno srovė, pasireiškusi tapyboje. Turėjo pasekėjų Prancūzijoje ir Belgijoje. Žymiausiais neoimpresionistais įvardijami [[Žoržas Sera]] ir [[Polis Sinjakas]]. Kitaip neoimpresionizmas vadinamas „divizionizmu“ arba „puantilizmu“.

 

 

Neoimpresionizmo terminą įvedė prancūzų meno kritikas Feliksas Feneonas 1886 m. apibūdindamas Žoržo Sera ir aplink jį susibūrusių dailininkų tapybą. Neoimpresionistinio stiliaus esmę sudaro spalvinio paviršiaus vaizdavimas labai smulkių grynų spalvų taškelių visuma. Iš atstumo grynų spalvų taškeliai žmogaus [[akis|akies]] tinklainėje susilieja suformuodami dailininko norimą perteikti toną. Metodas buvo pagrįstas mokslininko Ševrelio ([[Michel Eugène Chevreul]]) tyrinėjimais spalvų srityje. Ševrelis tyrė spalvų kontrastą ir vienos spalvos poveikį kitos spalvos atžvilgiu (pvz., juoda šalia tamsiai raudonos neatrodo pakankamai juoda, atvirkščiai, kiti tonai gali sustiprinti vienas kitą). Neoimpresionistų supratimu, teisingai naudodamasis spalvų teorija dailininkas gali pasiekti žymiai geresnio spalvos tono perteikimo. Ypač tai buvo aktualu impresionistinėje dailėje, kurios atstovai dažniausiai savo paveiksluose gaudydavo labai subtilius šviesos [[atmosfera|atmosferinius]] efektus.