Uždraustasis miestas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Uždraustasis miestas''' - – [[Ming dinastija|Ming]] ir [[Čing dinastija|Čing]] dinastijų imperatoriaus rūmai [[Pekinas|Pekine]]. Į pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktas [[1987]] metais. Dabar žinomas kaip meno muziejus su didele Kinijos meno kolekcija.

Apjuostas daugiau nei 10  m aukščio sienos ir 49  m pločio vandens pripildyto griovio, [[Pekinas|Pekine]] esantis Uždraustasis miestas laikomas įspūdingiausiu Kinijos imperijos biurokratinės architektūros pavyzdžiu. Nuo [[1421 m.]] iki [[1911 m.]] (tais metais įkurta [[Kinijos Respublika]]) čia gyveno [[imperatorius|imperatoriaus]] [[vyriausybė]]. Šis miestas buvo tapęs ir 24 Mingų [[dinastija|dinastijos]] (paskutinės etninių kinų dinastijos) imperatorių - – nuo [[Jong Le]] iki paskutiniojo, [[Pu Yi]].

Šis 178 akrų plotą užimantis miestas mieste buvo skirtas imperatoriaus šeimai ir jo dvariškiams, o paprastiems mirtingiesiems drausta tarti net jo vardą. Kita vertus, sunku įsivaizduoti, kad tokia vieta galėjo būti visiškai atskirta nuo išorinio pasaulio - – juk 9000 kambarių gyveno nuo 8000 iki 10 000 žmonių.

Ant [[akmuo|akmens]] platformų suręstos medinės sienos uždengtos gelsvai auksinės spalvos [[čerpės|čerpėmis]] nuklotais šlaitiniais [[stogas|stogais]]. Jų apjuostoje teritorijoje stovintys pastatai dalijami į du [[sektorius]]. Pietiniame sektoriuje vykdytos politinės funkcijos, šiaurinis buvo skirtas asmeniniam gyvenimui. Iš išorinio pasaulio lankytojai patkdavopatekdavo pro ketverius [[vartai|vartus]], iš jų pro trejus - – į pietinį sektorių. Pro vienerius, šiaurinėje pusėje atsiveriančius Dieviškojo karinio genijaus vartus, atvykėliai patekdavo iš karto į gyvenamąjį [[rajonas|rajoną]]. Svarbiausi pastatai išdėstyti šiaurėje - – pietų [[ašis|ašyje]] ir pavadinti itin poetiškais vardais. Įžengęs pro pietinius vartus (kadaise jais naudotis galėjo tiks pats imperatorius), lankytojas žingsniuodavo pirmuoju kiemeliu, per kurį tekėjo Aukso vandenų upė. Praėjęs Aukščiausios harmonijos vartus, žmogus patekdavo į antrą, labai didelį kiemą, kuriame tilpdavo mažiausiai 9000 asmenų. Iš šio kiemo kilo laiptuota Trijų didžiųjų paviljonų [[terasa]].

Pirmasis iš trijų - – Aukščiausios harmonijos [[paviljonas]] buvo didžiausias visame Uždraustajame mieste. Sėdėdamas šio pastato centre esančiame Drakono [[sostas|soste]], imperatorius valdė savo imperiją ir stebėjo oficialias [[ceremonija]]s.

Centrinės harmonijos ir Harmonijos saugojimo paviljonai taip pat buvo ištaigingi, o pro Dangiškojo tyrumo vartus būdavo patenkama į tikrą paviljonų, [[rūmai|rūmų]] ir [[sodas|sodų]] [[labirintas|labirintą]] - – visu tuo naudojosi tik imperatoriaus šeima. Privačių imperatoriaus apartamentų širdimi galima vadinti [[kompleksas|kompleksą]], sugrupuotą aplink trejus rūmus - – Dangiško tyrumo, Vienybės ir Žemiškosios ramybės - – kuris suprojektuotas tarsi veidrodinis trijų didžiųkųdidžiųjų paviljonų atspindys. Kitapus jo, kaip įprasta, plytėjo dviejų akrų dydžio Kinijos imperatoriaus sodas, o jo centre stovėjo Imperatoriškosios taikos paviljonas. Rytuose ir vakaruose yra pastatai kuriuose [[eunuchai]], sugulovės ir tarnai. Čia taip pat netrūko [[šventykla|šventyklų]], [[biblioteka|bibliotekų]], [[teatras|teatrų]] ir sodelių.

Kompleksui žavesio teikė ryškių spalvų deriniai. Baltas terasų, laiptų ir [[baliustrada|baliustradų]] [[marmuras]] kontrastavo su dažytos medienos raudoniu, gelsvai auksine čerpių spalva ir įvairiomis [[kronšteinas|kronšteinų]] papuošimų spalvomis. Kronšteinai dažniau turėjo dekoratyvinę nei konstrukcinę paskirtį, tačiau stogų [[kraigas|kraigai]] būdavo taip gausiai išpuošti medžio [[skulptūra|skulptūromis]], kad prireikdavo [[kolonada|kolonados]] jų svoriui laikyti. Dauguma pastatų, kuriuos šiandien mato lankytojai, atsirado [[XIX a.]]

[[1664 m.]] miestą piplėšėapiplėšė ir apgriovė įsibrovę [[mandžiūrai]], be to, medinius pastatus neretai niokojo gaisrai. Jie kildavo atsitiktinai, įpusti iš [[Gobio dykuma|Gobio dykumos]] atpūtusių vėjų, o kartais miestą padegdavo nesąžiningi dvariškiai, troškę pasipelnyti iš būsimų atstatymo darbų. Kartu sudegdavo ir didžiulės istorinės bei meninės vertės knygos, tapybos darbai ir baldai.