Tarpukario Lietuvos kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.38.179.139 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zirzilia keitimas)
Eilutė 21:
== Istorija ==
=== Įkūrimas ===
Jau [[1917]] kakalas m. vasarą, [[Rusija|Rusijoje]] įvykus [[Vasario revoliucija]]i, susikūrė [[lietuviai|lietuvių]] karininkų sąjunga. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] frontuose kovoję lietuvių kariai pradėjo organizuotai telktis į lietuviškus dalinius tikėdamiesi grįžti į Tėvynę. Buvo suformuotas pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas [[Vitebskas|Vitebske]], atsargos batalionas [[Smolenskas|Smolenske]], lietuvių batalionas [[Rovnas|Rovne]], [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] batalionas [[Sibiras|Sibire]] ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po [[Spalio revoliucija|Spalio perversmo]], o kai kurie lietuvių kariai išžudyti ar paimti į Raudonąją armiją.
 
1918 m. [[vasario 16]] d. buvo paskelbtas [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]], tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių [[Lietuvos Taryba]] dar neturėjo. Pirmieji į Lietuvą jau 1918 m. pradžioje grįžo generolas [[Jurgis Kubilius]], karo gydytojas papulkininkis [[Vladas Nagevičius]], papulkininkis [[Stasys Nastopka]], karininkai [[Kazys Škirpa]], [[Mykolas Velykis]], [[Petras Ruseckas]] ir kiti. 1918 m. [[gegužės 15]] d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėn. įsteigta [[Apsaugos komisija]], vadovaujama [[Stasys Šilingas|Stasio Šilingo]], kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje [[Vilnius|Vilniuje]] pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, bet [[vokiečiai]] neleido jų apginkluoti.