Kuršas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: vi:Kurzeme |
|||
Eilutė 42:
Ilgiausiai besipriešinusių vakarų baltų genčių pavadinimai išliko po [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]] ir Livonijos konfederacijos žemių sekuliarizacijos. Didesnė istorinio Kuršo dalis įėjo į [[1561]] m. sukurtą Kuršo ir [[Žiemgala|Žiemgalos]] kunigaikštystę, iš pradžių [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]], o nuo [[1569]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], vasalę.
[[Kuršo kunigaikštystė]] ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui [[Jakobas Ketleris|Jakobui Ketleriui]] ([[1642]]–[[1682]] m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė [[manufaktūra]]s ir statė [[laivynas|laivyną]] (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo [[kolonija
===Kuršas nuo XIX a.===
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė [[Kuršo gubernija|Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją]]. [[1819]] m. prie [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] buvo prijungtas ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).
| |||